|
Ar kandidatų į Seimą reklama pagaliau suveiks priešingai?
Juozas Dapšauskas
Dažnai žmonės paklausia, už kokią partiją balsuoti. Juk visi kandidatai gražiai ir nerealiai žada, o kai suteikiamas mandatas, tada rūpinasi tik savo asmeniniais arba siauros verslo grupės, partijos reikalais, o ne visuomenės viešuoju interesu, nauda. Šiame straipsnyje nepasakysiu, už ką balsuoti, bet paprotinti, manau, reikia.
Pirmiausia, tikrai nereikia balsuoti už tuos kandidatus, kurie iki šleikštulio šmėžuoja reklamose. Leisdami milžiniškus pinigus reklaminiam makaronų kabinimui, suprantama, už juos turės atidirbti, išlaidas susigrąžinti. Jei kalbame apie dabartinius Seimo narius, kurie toliau nori pasilikti Seime, svarbu patiems pasidomėti, ką jie nuveikė būdami jame, sužinoti nepriklausomų ekspertų nuomonę. Tuos, kurie dar nėra buvę Seimo nariais ir kandidatuoja, taip pat galima patikrinti pagal tai, ką jie nuveikė kaip visuomenininkai, kokius darbus atliko dar nebūdami Seimo nariais, kokias idėjas, veiklas vykdė.
Beje, turiu viltį, kad per šiuos Seimo rinkimus kandidatų į Seimą snapelių reklama pasklidusi stenduose, plakatuose, žiniasklaidoje suveiks priešingai nei jie tikisi ir savęs pardavinėjimas (reklamavimas) kaip sumuštinių, dešrelių turės atvirkštinį efektą. Juk visiems turi būti aišku, kad tai nėra objektyvios informacijos pateikimas apie save, ketinimus, darbus, programas tai paprasčiausi rinkodaros į Seimą komerciniai viešųjų ryšių projektai. Vien jau fotošopiniai veideliai atstumiančiai atrodo, o apie iliuzinius pažadus nėra ką net kalbėti.
Teko bendrauti su vienu kandidatu į Seimą, kuris pasakojo, kaip viešųjų ryšių strategas jį mokęs žadėti nerealius dalykus, kabinti makaronus, o jis sako: bet aš meluoti juk negaliu, sąžinė neleidžia. Tada ir nebūsi išrinktas, atsakė rinkodaros, piaro strategas. Ar tikrai? Nejaugi vėl saldžialiežuviai su dirbtiniais veideliais turi tokią galią?
Tačiau, jei pasiduodame tokioms idiotiškoms rinkodaroms, manipuliacijoms, tikrai neverta pykti ant išrenkamos valdžios, kad ten tik vagys, plėšikai. Balsuodami už reklaminius produktus, kuriems sukurti reikėjo milijonų litų, suprantama, lėšų turiniui, kokybei ir nebelieka. Tie patys dėsniai galioja tiek maisto produktų reklamoje, tiek ir politinėje agitacijoje. Esame laisvi rinktis: būti reklamos zombiais ar laisvai analizuojant nepriklausomą informaciją priimti atsakingą ir savarankišką sprendimą.
Prieš šiuos Seimo rinkimus, manau, verta pasidomėti nepriklausomų ekspertų nuomonėmis, suvestinėmis, pavyzdžiui, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos reitingu, sudarytu remiantis objektyviais duomenimis, kaip dabartiniai Seimo nariai balsavo alkoholizmo liberalizavimo klausimais (http://koalicija.org). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitų už Lietuvą be korupcijos, sveiką, blaivią kasdienybę pasisakančių visuomeninių organizacijų nuomonę. Išmintingiausia peržvelgti kelių organizacijų rekomendacijas ir sąmoningai analizuojant susidaryti savo nuomonę. Neseniai paviešintas rekomendacinis Sveikuomenės sąrašas, kuriame įtraukti net dvylikos partijų atstovai (http://www.sveikuoliai.lt) gali padėti apsispręsti, už ką balsuoti vienmandatėje apygardoje. Lietuvos sąrašas pateikia savo kandidatus iš skirtingų partijų, kurie yra patikimi žmonės (http://www.tiesos.lt/index.php/lietuvos-saraso-remiami-kandidatai-i-seima). Kuo daugiau informuotas, tuo laisvesnis, kuo laisvesnis, tuo atsakingesnis.
Stebint rinkimų kampaniją, mano galva, į sveiko proto rėmus netelpa, kad net girti padarę avarijas Seimo nariai savo snukučius vėl reklamuoja ir tikisi būti išrinkti į Seimą! Nejaugi reklama visagalė? Taip yra valdoma visuomenė, valstybė, taip priimami įstatymai? Gal ne?
Didžiausia tragedija per 20 nepriklausomybės metų ta, kad nebuvo sudaryta sąlygų visuomeninių organizacijų veiklai vystyti, nesuformuota atsakinga pilietinė visuomenė. Taip, jų nemažai įsikūrė, bet didelė dalis yra arba kišeninės, priklausomos nuo iki pasityčiojimo mažo vyriausybės finansavimo, arba visai merdėjančios. Net nėra atskiro nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) ar visuomeninių organizacijų įstatymo. Viešąjį interesą ginančios NVO sumestos į vieną katilą kartu su verslui atstovaujančiomis, didelius finansus turinčiomis asociacijomis. Taigi, vienos jų gina viešajį interesą ir gyvena pusbadžiu, o kitos atstovauja verslui ir yra jų remiamos. Tai vienas iš spręstinų klausimų kitos kadencijos Seimui.
Šia proga atkreipsiu dėmesį į interviu žurnale Veidas su knygos 100 Suomijos naujovių redaktoriumi Ilkka Taipale. Į žurnalisto klausimą: Kokios naujovės, jūsų požiūriu, yra svarbiausios? I. Taipale atsakė akcentuodamas NVO reikšmę: Yra keli pagrindiniai dalykai: nevyriausybinės organizacijos, kurių Lietuvoje nemėgstate, Suomijoje jų turime 70 tūkst. Negali būti politiku nebūdamas 20-ies nariu bei vienos ar dviejų vadovu ir įkūrėju. Jų veikla apmokama, pavyzdžiui, iš lošimų aparatų duodamo pelno. Tokia sistema buvo sukurta jau prieš karą. Mes juokiamės, kad Suomijoje lošimų aparatai nėra mafijos rankose jie yra NVO mafijos rankose. Tai nėra maži pinigai apie 2 mlrd. eurų per metus. Šiais pinigais remiama vaikų gerovė, senų žmonių priežiūra, psichikos ligoniai, 24 valandas per parą paslaugas teikiantys namai. Visuomenėje svarbiausias dalykas yra ryšys.
Ar kitos kadencijos Seimas bent kažkiek reikalus spręs atsižvelgdamas į viešąjį interesą, ekspertų rekomendacijas, ar ir toliau skatins visuomenėje nusivylimo ir emigracijos bangą? Tai priklauso ir nuo mūsų pačių. Ar sukursime teisingus santykius: mes, rinkėjai, esame darbdaviai, viršininkai, o išrinktieji yra tarnai, kurie privalo ginti viešąjį interesą, įsiklausydami ir elgdamiesi pagal nepriklausomų ekspertų išvadas.
© 2012 XXI amžius
|