2012 m. spalio 12 d.    
Nr. 38
(2013)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Algirdo Mykolo Brazausko istorinės frazės

Prieš keletą savaičių Lietuvoje su didžiuliu patosu nuvilnijo buvusio Lietuvos prezidento, okupacinės LTSR kompartijos CK pirmojo sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko jubiliejinio gimtadienio renginiai. Beveik visą mėnesį spaudoje, radijo bei televizijos laidose netrūko liaupsių ir pagyrų buvusiam vienam iš aktyviausių kolaborantų, kuris sugebėjo prisitaikyti prie įvairiausių situacijų ir gudriai laviruoti politikos labirintuose. Prieš porą metų mirusį A. M. Brazauską itin aktyviai šlovina buvę sovietinės ideologijos propagandistai, kompartijos bei KGB sistemos darbuotojai, kiti jo bendražygiai. Ir ko tik iš tų įkyriai peršamų liaupsių neišgirstame: sostinėje, kituose Lietuvos miestuose norėta jo vardu pavadinti gatves, parkus, tiltus, hidroelektrinę, pastatyti didingą paminklą ir t.t.

Daugeliui buvusių Laisvės kovų dalyvių ir paprastiems Lietuvos žmonėms tiesiog koktu yra klausyti tokios tuščios panegirikos asmeniui, kurio dėka mūsų valstybėje prieš keliolika metų išsikerojo socialinė ir turtinė nelygybė, aukštųjų valdininkų nežabota savivalė ir teroras. Matyt, ne veltui žiniasklaidoje A. M. Brazauskas buvo įvardintas „korupcijos krikštatėviu“... Skaitytojams noriu pasiūlyti paskaityti keletą šio politiko dar ne taip seniai paleistų sparnuotų, istorinių frazių.

Apie Lietuvos trispalvę: Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu! (A. M. Brazausko pasakyti žodžiai Sąjūdžio mitinge Katedros aikštėje išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988 m.).

Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu (interviu „Argumenty i fakty“, 1989 m. nr. 47).

Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti 50 metų trukusios Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina („Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989 m. nr. 9).

Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti! Kraštutiniai lozungai – išstoti iš TSRS, atkurti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini (kalba „Vilmos“ įmonėje, „Tiesa“, 1989 m. kovo 3 d.).

Apie okupacinės kariuomenės išvedimą: Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą – o kas gins Lietuvą? (kalba susitikime su komjaunuoliais, „Lietuvos rytas“, 1990 m. sausio 25 d.).

Ateityje Lietuvos Respublika turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją (kalba TSKP CK plenume, 1990 m. vasario 10 d.).

Taigi, kaip liaudyje yra sakoma: „Iš dainos žodžių neišmesi“...

Jonas STEPKOVIČIUS,
Lietuvos Laisvės kovų dalyvis

Druskininkai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija