Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Skaičiai ir faktai apie naująjį Seimą

Vienmandatėse apygardose laimėjo socialdemokratai

Sekmadienį vykusių Seimo rinkimų antrajame ture iš viso dalyvavo po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškeltus pretendentus, 28 socialdemokratai, 9 „Drąsos kelio“ kandidatai, 7 Tvarkos ir teisingumo, po 6 Liberalų sąjūdžio ir Lenkų rinkimų akcijos, 4 išsikėlę patys, po 2 liberalcentristus bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovus. Daugiausia vietų vienmandatėse apygardose Seime gaus socialdemokratai – 22, antri – TS-LKD – 20, treti – Darbo partija – 11. Tvarkos ir teisingumo partija laimėjo penkias vietas, Liberalų sąjūdis ir save išsikėlę – po tris, Lenkų rinkimų akcija – dvi, vieną – LVŽS. Atkakliausia kova tarp dviejų varžovų vyko Pajūrio, Plungės–Rietavo ir Baltijos apygardose. Pajūrio apygardoje TS-LKD atstovas Pranas Žeimys surinko tik 45 balsais daugiau už Genovaitę Krasauskienę iš Darbo partijos. Plungės–Rietavo apygardoje TS-LKD atstovas Jurgis Razma 53 balsais pralenkė Mindaugą Jurčių iš Darbo partijos. Baltijos apygardoje Darbo partijos kandidatas Raimundas Paliukas surinko 68 balsais daugiau už Liberalų sąjūdžio atstovą Artūrą Šulcą. Šilutės–Pagėgių apygardoje socialdemokratas Artūras Skardžius gavo 170 balsų daugiau už Tvarkos ir teisingumo atstovą Kęstutį Komskį. Šiose apygardose balsai bus perskaičiuoti.

Konstitucija ir rezistencija

Vytautas Landsbergis,

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys

Darbas rengiant ir priimant 1992 metų konstituciją truko bemaž visą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadenciją. Tai inicijavęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas tapo ir naujosios Konstitucijos koncepcijos rengimo komisijos pirmininku (buvo nutarta užduotį padalyti į du etapus – susitarti dėl konceptualių dalykų, supažindinti Tautą, o po to jau rengti visą tekstą referendumui).

Sunkios vedybos per prievartą

Per vieną parą – nuo sekmadienio 23 valandos, kai pradėjo aiškėti rinkimų rezultatai, iki pirmadienio vakaro – politikai tiek prikalbėjo, kiek paprastai neprikalba per ketverius metus tarp rinkimų. Toks padidėjęs jų „darbo efektyvumas“ išties stebina. Tik kokių rezultatų jis duos tautai, tikrai neaišku, bet neabejotina, kad politikams bus naudingas.

Kai trys partijos, skelbusios savo pergalę rinkimuose, jau kūrė naują valdančiąją koaliciją, TS-LKD vadai irgi pajuto, kad galima realizuoti savo napoleoniškus planus. Andriaus Kubiliaus noras gauti vėl ketveriems metams premjero (beje, ir Seimo nario) kėdę ypač sustiprėjo po to, kai po sukelto triukšmo dėl pažeidinėjimų Darbo partija (DP) gavo mažiau vietų ir nusirito į trečią vietą. Nors, sumaniai panaudojęs konservatoriškąjį jaunimą „baltų pirštinių“ manifestacijoms, A. Kubilius turėjo atsisakyti anksčiau numatyto plano – išvis panaikinti jam nepalankių rinkimų rezultatus. Beveik visi politologai pripažįsta, jog „baltųjų pirštinių“ žaidimas, sugalvotas A. Kubiliaus, davė jam pergalę antrajame rinkimų ture. (Buvo gražu žiūrėti, kaip Kaune, Laisvės alėjoje, marširuojančių studenčių būrys, vadovaujamas jauno politiko, mokėsi skanduoti: „Grąžinkime skaidrius rinkimus“). Buvo parengtas ir kitas variantas – panaikinti rinkimų rezultatus ir šaukti naujus. Dabar, sekmadienio vakarą, nepasitenkindamas antrojo rinkimų turo rezultatais (nors viešai jais labai didžiuodamasis) nelaiminga veido išraiška premjeras kartojo gerai apgalvotus žodžius: „Svarbu yra įsipareigojimas atsakingai politikai. Tokioje kairiųjų koalicijoje, kurioje dalyvauja ir Darbo partija, aš nematau galimybių realizuoti kokią nors atsakingą politiką“. Nors niekas jo net nekvietė, tačiau jis vis kalbėjo apie kažkokią kairiųjų koaliciją, kuri turėtų jį kviesti ir, aišku, pasiūlyti geidžiamą premjero postą. Visą tą naktį leisdamas suprasti, kad premjero kėdė jam garantuota, vaizduodamas principingą, valdžios iš rankų nepaleidžiantį „skaidrų“ politiką, pirmadienio rytą su naujuoju planu pirmasis nuskubėjo pas Prezidentę.

Pradėtas skelbti KGB agentų registracijos žurnalas

Specialioje interneto svetainėje pradėtas skelbti KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnalas.

Kaip praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1987 metais pradėtame pildyti žurnale pateikti duomenys apie 1669 agentus, informatorius ir kitus slaptuosius KGB bendradarbius, verbuotus įvairiais laikotarpiais nuo 1940 iki 1979 metų. Nurodomi agento asmens duomenys, slapyvardis, verbavimo metai, asmenį verbavęs saugumo padalinys ir archyvinės bylos numeris. Nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esančius asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotųjų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais. Sovietinis saugumas kartais, o ginkluotosios rezistencijos laikotarpiu net dažnai, sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB.