Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Akordai nueinant...

Paskutiniai kadenciją baigiančio 2008–2012 metų Seimo posėdžiai antradienį ir trečiadienį sprendė ir kasdienius klausimus, ir būsimojo 2012–2016 metų Seimo klausimą – kas neturėtų į jį patekti dėl rinkimų pažeidimų. Tai svarstyti prireikė po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo, naikinančio vienmandatės Biržų-Kupiškio rinkimų apygardos rezultatus ir iš Darbo partijos (DP) sąrašo pašalinti siūlančio penkis kandidatus pagal daugiamandatę apygardą. Tiesa, vienas jų, Jonas Pinskus, jau buvo pats nutaręs nebūti Seimo nariu. Labai įdomiai opozicija gynė savo teisę kovoti prieš „chaosą“ – taip ji vadino Seimui pateiktą siūlymą išvis naikinti rinkimus daugiamandatėje apygardoje. Gerai, kad Seimas dar antradienį vis dėlto nepritarė stipriam ir atkakliam Gintaro Songailos norui panaikinti daugiamandatės apygardos rinkimus – tada būtų neišrinka net pusė Seimo narių (pagal daugiamandatę apygardą) ir būtų reikėję organizuoti naujus Seimo rinkimus, kainuosiančius beveik 20 mln. litų. Aišku, toks Seimo sprendimas, prieštaraujantis ir KT sprendimui, būtų sukėlęs didelę sumaištį ir neaiškumą ir tikrai nebūtų atnešęs pergalės nedidelei G. Songailos vadovaujamai Tautininkų sąjungai. Svarstant niekas nepaneigė Manto Varaškos teiginio, kad Seimas negali tvirtinti rinkimų rezultatų, nes tą teisę turi tik Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Egidijus Klumbys, svarstant šį klausimą, kvietė neužsiiminėti „visomis šiomis nesąmonėmis“ ir balsuoti prieš šį nutarimą. Petras Gražulis su jam įprastu entuziazmu siūlė pasižiūrėti, „kas vyksta, kai nemokama pralaimėti, kai skleidžiama, kad vyko milžiniški papirkimai“. Jam atrodė, kad Seimas susidurs su neišsprendžiama problema, kai bus gautas atsakymas iš teisėtvarkos, jog jie, pagal Darbo partijos sąrašą į Seimą patenkantieji kandidatai, niekuo nenusikalto. Apie DP sąrašo trijų (prie tokio abejotinų DP kandidatų skaičiaus apsistojo Seimas) kandidatų nusikalstamus veiksmus esą neteigė ir KT. Net ir pats Viktoras Uspaskichas, pasiųsdamas juos pas prokurorus pasiaiškinti, ar jie yra kuo nors kaltinami, gavo neigiamą atsakymą.

Atrodė, kad opozicija, ir ypač DP, po antradienio posėdžio liko patenkintos balsavimais – DP sąrašas nepakitęs, o klausimas dėl socialdemokratų kandidato laimėjimo Biržų-Kupiškio apygardoje anuliavimo nukeltas trečiadieniui. Tačiau jau to paties antradienio vakare Algirdas Butkevičius, atgailaudamas dėl „klaidingo“ jo frakcijos balsavimo, nutarė siūlyti naują nutarimą (ir tai padarė trečiadienį), kad dėl DP sąrašo tvarkos reikia balsuoti pagal KT sprendimą. Tad jau trečiadienį Seimas gana vieningai balsavo už šeštadienį KT priimtą sprendimą – neskaidrūs rinkimų Biržų-Kupiškio apygardoje rezultatai naikintini, o daugiamandatėje apygardoje dėl DP kandidatų eilės reikia svarstyti. Ne veltui lietuvių patarlė sako: rytas už vakarą protingesnis. Tačiau vis dėlto pasipylė naujos „nuomonės“. Socialdemokratai šįkart pritarė KT sprendimui – jie paaukojo jiems labai reikalingą vieną mandatą. Socialdemokratų požiūris į Konstitucinio teismo išvadą nuo antradienio pasikeitė radikaliai. Prieš dieną premjero posto siekianti partija griežtai kritikavo siūlymus naikinti rezultatus – jie esą nesąžiningi nieko nepažeidusio socialdemokratų kandidato atžvilgiu. Ši ir kitos opozicijos partijos antradienį visais galimais būdais bandė atmesti tokį nutarimą. Trečiadienį šie seimūnai kalbėjo ir balsavo jau kitaip. Seimo nuomonę kritikavęs parlamentaras M. Varaška piktinosi, kad Biržų-Kupiškio apygardos kandidatai neturės galimybių balsavimą apskųsti. Dėl to paties skundėsi ir tvarkiečių frakcijos narys P. Gražulis. „Tai teisinis absurdas. Juk aiškiai Konstitucijoje pasakyta – teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. O dabar mes be kažkokių įrodymų, be atlikto specialaus tyrimo priiminėjame sprendimus“, – pareiškė jis. Tačiau iškilus debatams Seimas visiškai iškriko – net nebuvo aišku, už kokį nutarimą balsuojama. Sutrikusi ir nusivylusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė: „Paskutinę dieną patys prisidirbame sau problemų lygioje vietoje“. Vytenis Andriukaitis teigė, kad Stasio Šedbaro pasiūlymas netgi viršija KT sprendimą. Edmundas Pupinis, atsakydamas į pasikartojančius P. Gražulio „šokinėjimus“, kreipėsi į jį: „Petrai, teigi, kad mes griauname valstybę, betgi pats griauni tą mūsų valstybę“. Tačiau P. Gražulis toliau agitavo už darbiečių kandidatus, lyg tai būtų jo „tvarkiečiai“. Vis dėlto buvo balsuota ir prieš J. Pinskaus (jau anksčiau atsisakiusio Seimo nario mandato), ir prieš Živilės Pinskuvienės, ir Jolantos Gaudutienės patekimą į Seimą. Taigi Ž. Pinskuvienės ir dar dviejų DP kandidatų džiaugsmas buvo tikrai per ankstyvas – jau kitą dieną po pirmojo balsavimo visi trys neteko teisės tapti Seimo nariais.

Galima galvoti, kad A. Butkevičius jau prisibijo ne tiek KT, kiek Prezidentės – juk šioji per savo patarėjus aiškiai pasakė, kad A. Butkevičiaus skyrimas į premjerus dar yra per ankstyvas klausimas. Matant liūdną A.  Kubiliaus veidą išties sunku nemanyti, kad po dviejų savaičių A. Butkevičiaus veidas irgi gali tapti toks pat liūdnas. Ne veltui Kęstutis Masiulis rado progą ir ja pasinaudojo pasityčioti iš A. Butkevičiaus, sakydamas: „Jau dabar galima daryti tam tikras prognozes. Štai pirmoji mano prognozė apie tai, koks bus premjeras, jeigu juo taps A. Butkevičius. Mes matysime premjerą, kuris vieną rytą pasakys, kad atominė elektrinė yra geras dalykas, o vakare – visiškai niekam tikęs. Tai bus premjeras, kuris iš vakaro pasakys, kad jis gerbia Konstituciją, o kitą dieną per pietus kartu su visais vieningai blokuos Konstitucijos pagarbą, o vakare dėl to eis į ekranus ir verkšlens, kad padarė klaidą, nes jį suklaidino kažkokie anoniminiai teisininkai“.

Net ir Seimui priėmus sprendimą dėl kai kurių partinių sąrašų įteisinimo, vis dar nėra aišku dėl Seimo sudėties. Štai ilgai svarstęs liberalas Eugenijus Gentvilas, atrodo, irgi nutarė eiti į Seimą, palikdamas pelningą Klaipėdos uosto direktoriaus postą, matyt, jausdamas, kad kitas susisiekimo ministras tikrai nepaliks jam šios pelningos vietos, be to, jaučiasi išvargintas nesėkmingo Šventosios uosto „gilinimo“ programos. Kitas išrinktasis pagal DP sąrašą J. Pinskus jau anksčiau, dar jo „personalinio“ klausimo svarstymo pradžioje, buvo nutaręs neiti į Seimą – jam geriau toliau būti Vilniaus vicemeru, užsitikrinusiu stabilią įtaką ir stabilias pajamas. Savo sprendimu Seimas tik sutvirtino jo siekį. Jo žmona Ž. Pinskuvienė per anksti apsidžiaugė, kad Seimui balsavus prieš KT sprendimą išbraukti tris darbiečius, vis dėlto ji galėsianti tapti Seimo nare – po kandžiojo Jurgio Razmos perspėjimo, kad yra blogai, kai į premjero postą pretenduojantis A. Butkevičius balsuoja prieš KT sprendimą, viskas apsivertė: socdemai nusprendė perbalsuoti priešingai, ir taip trečiadienį Ž. Pinskuvienė prarado jau turėtą vietą Seime. Pagaliau apsisprendė ir V. Uspaskichas – jis palieka Europos Parlamento nario kėdę ir tampa Lietuvos Seimo nariu. Matyt, įsitikinęs, kad DP juodosios buhalterijos byla, sparčiai ėjusi paskutinėmis dienomis, bus sustabdyta. Pastebėtina, kad DP siūlomas kandidatas į Seimo pirmininkus Vydas Gedvilas tampa priimtinas ir konservatoriams – kandusis K. Masiulis, niekada nepraleidžiantis progos pasisakyti prieš DP, apie tai sužinojęs, pasveikino jį radijo laidoje.

Aišku, kad kuriama naujoji koalicija iš Socialdemokratų partijos, Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ vis dar kelia susirūpinimą ir nueinantiems politikams, ir Prezidentei. Todėl į koaliciją priimami lenkai, gaunantys ne tik Lietuvos (?) kultūros ministro (arba net energetikos ministro) postą, bet ir pateikiantys reikalavimą jau kitais metais pakelti minimalų atlyginimą iki 1200 litų, tai yra net 100 ar 200 litų daugiau, nei žada sudarytoji koalicija. Tai aiškiai pakirs ekonomines daugelio mažųjų įmonių galias – jos paprasčiausiai bankrutuos, ypač kai bus priverstos kelti atlyginimus iki „V. Uspaskicho ribos“ – 1509 litų. Valdemaras Tomaševskis nepabijojo net ir su darbiečiais vienoje koalicijoje atsidurti – juk dar neseniai grasino su jais į jokią koaliciją neisiąs. Dabar esą nugalėjo „politinė kultūra“. Plačioji koalicija telkiama tam, kad būtų priimtas bet kuris Prezidentės veto. Tokia yra politika. Tik ar ji atneš naudos valstybei, sunku kol kas pasakyti. Galima netgi labiau abejoti.

Šiandien, penktadienį, vyks pirmasis naujojo Seimo posėdis. Ar jis taps Lietuvos ateitį kuriančiu instrumentu, parodys jo darbai. Kad taip būtų, reiktų vadovautis paskutinįjį Seimo posėdį nuoširdžiai nuskambėjusiu su Seimu atsisveikinančio Antano Nedzinsko  pacituotu mamos eilėraščiu, linkinčiu ieškoti gėrio ir meilės:

Rytas, atvėręs dievišką langą,
žemę kaip širdį kelia į dangų.
Kad prisiliestų Dievo artumo
ir prisisemtų meilės gerumo.

Kaip brolis broliui paduokim ranką,
kartu statykim gerumo lanką.
Visiems daug skirta, visiems daug duota,
viskas pasverta ir pamatuota.

Aušros vaiskumą dėkim kaip plytą,
kad visi žmonės dangų matytų.
Kad jų sukurtas gerumo bankas
visiems padėtų kaip Dievo rankos.

Kai žmogus jaučia dievišką šviesą,
būtis įrodo paprastą tiesą.
Vertės netenka auksas ir rūmai,
didžiausias turtas – žmogaus gerumas.

Juo labiau kad savo atsisveikinimo kalboje darbą baigusio Seimo pirmininkė I. Degutienė labai teisingai pastebėjo: ne įstatymai yra svarbiausia, bet žmogiški santykiai.

Edvardas ŠIUGŽDA

© 2012 „XXI amžius“