Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Atnaujinkime laidotuvių apeigas

Panevėžio vyskupo ganytojinis laiškas dėl tikinčiųjų laidotuvių

Žaviuosi Jūsų meile mirusiesiems artimiesiems: visose bažnyčiose nuolat užsakomos šv. Mišios už mirusiuosius. Jos paprastai aukojamos mirusiųjų laidotuvių dieną, praėjus mėnesiui, metams po mirties ir kitomis progomis. Jūsų gerumas skatina Jus nuolat atsiliepti į Dievo žodžio raginimą „melstis už mirusius, kad jie būtų išvaduoti iš nuodėmių“ (2 Mak 12, 46).

Gyvojo Rožinio kalbėtojai pasitiko Tikėjimo metus

Kupiškio dekanato parapijų Gyvojo rožinio draugijų nariai su kunigais Kupiškio bažnyčioje

Spalio 12 dieną į Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią rinkosi Gyvojo Rožinio kalbėtojai iš viso dekanato. Dekanato draugijoje – apie 630 narių iš Alizavos, Antašavos, Adomynės, Palėvenės, Palėvenėlės, Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus, Salamiesčio, Šimonių parapijų.

Tikėjimo metus pradėjome Rožinio švente. Draugijos nariai įnešė savo vėliavą, iš žalumynų ir gėlių nupintą rožinį ir gėlių puokštę Švč. Mergelei Marijai – dovaną, kuri puošė altorių visą spalį.

Ekologinis auklėjimas ir Bažnyčia

Svečiai bažnyčioje

Spalio 21–27 dienomis Radviliškio rajono Sidabravo vidurinėje mokykloje lankėsi tarptautinio daugiašalio Comenius projekto „Ekologinis jaunųjų piliečių auklėjimas mūsų planetoje Žemėje“ mokytojų ir mokinių delegacijos iš Lenkijos, Portugalijos ir Ispanijos. Mokyklos jau antrus metus įgyvendina šį projektą. Tai – ketvirtasis projekto partnerių susitikimas. Projekto tikslas – plėsti mokinių ekologines žinias, ugdyti mokyklos bendruomenės narių atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką; mokyti juos gyventi sveikai, taupiai naudoti vandenį, energijos šaltinius, mokytis rūšiuoti atliekas, susipažinti su jų perdirbimo galimybėmis; pastebėti, koks gamtos grožis mus supa, ir stengtis jį puoselėti.

Dažnai džiugina svečiai

Iš kairės: stovi Artūras iš Telšių (jis gražiai giedojo psalmę), Antanas iš Mažeikių, Donatas iš Gargždų, Feliksas iš Varnių. Už jų – kunigai, besidžiaugiantys augančia pamaina

Spalio 6-ąją, šeštadienį, Gargždų bažnyčioje susirinkusius į vakaro pamaldas maloniai nustebino prie altoriaus pasirodę keturi jauni vyrukai. Jie sklandžiai, pamaldžiai kalbėjo rožinį, kartu su kunigais išėjo prie altoriaus dalyvauti šv. Mišiose, raiškiai skaitė skaitinius, labai gražiai giedojo psalmę. Gargždiškis Telšių vysk. V. Borisevičiaus kunigų seminarijos pirmo teologijos kurso studentas Donatas papasakojo, kodėl jie tą vakarą čia buvo. Kiekvienas seminarijos kursas turi savo šventąjį globėją. Jų kurso globėjas yra šv. Pranciškus Asyžietis. Jis yra minimas spalio 4 dieną. Šiemet tai įvyko ketvirtadienį, o seminarijoje, kaip ir visose mokyklose, pamokas praleidinėti nevalia, laisvi tik šeštadieniai. Tad jie sumanė paminėti savo kurso globėjo šv. Pranciškaus dieną šeštadienio išvykoje. Iš ryto nuvažiavo į Kretingą pas pranciškonus, susipažino su jų gyvenimo kasdienybe. Po to nuvyko į Palangą pasigrožėti rudenišku pajūriu, banguojančia jūra. Šventasis Pranciškus irgi buvo didis gamtos mylėtojas. Gavę iš parapijos klebono kanauninko Jono Paulausko malonų sutikimą svečius priimti, iš Palangos atskubėjo į kurso draugo Donato gimtąją Gargždų parapiją, dalyvavo vakaro pamaldose. Po pamaldų klebonas padėkojo už apsilankymą Gargžduose, parapijiečiai savo dėkingumą išreiškė plojimais, gėlių žiedais. Galiausiai šventė baigėsi ir jie vėl sugrįžo į Telšius, į seminariją.

Gailestinga širdis ir švelnios rankos – artimui

Veronika Živilė BALTUŠNIKAITĖ

Marijos Rusteikaitės portretas, tapytas dail. Stanislovo Petrausko

„Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių – man padarėte“ (Mt 25, 40). Šių Kristaus žodžių dvasioje paminėjome Panevėžyje Dievo apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos Marijos Rusteikaitės 120-ąsias gimimo metines. Šios Dievo tarnaitės misija – mažinti moralinį ir materialinį skurdą – tęsiama jos pasekėjų. 27 seserys ir jų generalinė vyresnioji sesuo Leonora Kasiulytė skleidžia ypatingą širdies šilumą. Seserys pasitinka, švelniomis rankomis apglėbdamos kiekvieną alkstantį duonos ar meilės, likimo sužeistą, atstumtą žmogų – tai gyvas tikėjimas, gyva Evangelija, veikli meilė, spinduliuojanti Dievo malonė, kai stulbinančių technikos pasiekimų amžiuje stokojama žmoniškumo, atjautos, pasitikėjimo Dievo globa.

Čia, dabar, su Tavimi

Eglė Perednytė

Mane vis labiau persekioja ilgesys kažko daugiau negu paprastas gyvenimas, kasdienybė, mano mažas pasaulis... Aplinkui skraido papūgiukas, reikalaujantis dėmesio, plazda sparneliai, jis čirškia, nutupia ant stalo, lesa iš mano lėkštės... Seniau taip nebūdavo – paukštelis turėjo mylimąją ir buvo labai užimtas. Tik dabar jis labai vienišas! Nors ir čiulba, ta giesmė nelinksma – tarsi šauksmas: „Padėkit, aš vienas, nežinau, ką man su savimi daryti!“ Atranda veidrodį, o jame – papūgėlę, panašią į jį. Puola prie jos, trenkiasi į stiklą, dar kartą ir dar! Jo skaudus vienišumas man primena žmogaus vienišumą.