|
Garbingais svečiais turime džiaugtis
Sudargas vėl mirga spaudos puslapiuose, ir dar pavadintas Kamčiatka, o tai jau savaime sukelia neigiamas emocijas (Rinkimų kampanija persikėlė į bažnyčias, XXI amžius, nr. 39). Iš tiesų Sudargas vadinamas Lietuvos Šveicarija, o ne Kamčiatka. Vienai šio rašinio autorių (nors pasirašė tik viena Birutė Dvylaitienė) teko lankytis Šveicarijoje. Mes, parapijiečiai, dar neatsigavome po mūsų klebono kun. Dariaus Sruoginio žūties, jį nuolat minime maldose. Savaime aišku, laukėme naujojo klebono, o kai sulaukėme, labai apsidžiaugėme. Bet buvome nustebinti, kai, nespėjęs nė padų sušilti, jau nuo pirmos dienos kunigas buvo nepelnytai puolamas. Klebonas tą sekmadienį tikrai neagitavo, kad žmonės balsuotų už vienos ar kitos partijos kandidatą. Net priminė, kad vyskupo nurodymu rinkimų agitacija bažnyčioje negalima.
|
|
Kas yra knygnešių tėvas?
Šiemet sukako 80 metų, kai kunigui Martynui Sederevičiui, knygnešių tėvui, dėkingi zanavykai ateitininkai ir pavasarininkai ant jo kapo Sudargo kapinėse (Šakių raj.) pastatė prasmingą atminimo paminklą. Bernardo ir Vincento Aleknavičių knygos Novužės krašto vaikai I tome rašoma: Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederevičius (rašoma Sederevičius ir Sideravičius) gimė 1829 m. lapkričio 9 d. Plėgių k., Lukšių valsč. (...). Pusbrolio remiamas, Martynas Sederevičius mokėsi Marijampolėje, o po trejų metų išvyko į Lenkiją, kur, dar šiek tiek pasimokęs, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Ją baigė 1858 m. Į kunigus įšventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Vikaro pareigas kun. M. Sederevičius ėjo Alvite, Griškabūdyje, Liudvinave, Šakiuose, o nuo 1873 metų buvo paskirtas Sudargo klebonu (...). Mirė kun. Martynas Sederevičius 1907 m. kovo 7 d.
|
|
|