Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Vatikanas ir Interpolas: kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina naująją Interpolo vadovę Prancūzijos kriminalistę Mirej Balestraci, kuri yra pirmoji moteris, išrinkta į šį postą

Globalizacijos įtaka

Bažnyčiai kreipiant ypatingą dėmesį į kovos su organizuotu nusikalstamumu valstybės ir bendruomenių bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijoje moralinius aspektus, Šventojo Sosto autoritetinga delegacija dalyvavo Romoje vykusioje Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpol) 81-oje generalinėje asamblėjoje. Lapkričio 5–8 dienomis vykusiame ministrų lygio susitikime, kuriame 190 šalių vyriausybių nariai aptarė aktualią temą „Iššūkiai policijai šiuolaikinio kriminalinio smurto akivaizdoje“, vieną iš pagrindinių pranešimų skaitė Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius (užsienio reikalų ministro pareigų atitikmuo) prancūzas arkivyskupas Dominykas Mambertis. Interpolo generalinės asamblėjos dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI, kuris pasaulio šalių teisėsaugos ir teisėtvarkos vadovams išsakė prasmingus palinkėjimus.

Su mylinčiu Teisėju – veidas į veidą

Kun. Vytenis Vaškelis

„Tavo garbintojai didžiuojasi, ir tie, kurie buvo nukryžiuoti drauge su Tavimi, džiūgauja. Bet nuodėmės draugai apimti liūdesio, tie, kurie kaip tinginiai praleido savo gyvenimą“, – paprastai ir įžvalgiai rašė Narcizas IV Maloningasis, gyvenęs XII amžiuje ir vadovavęs Gruzijos armėnų krikščionių bendruomenei. Jei tikintieji atviromis širdimis priima Jėzų ir kaip lakmuso popierėlis sugeria Jo visus žodžius bei stengiasi vadovautis jais kasdienybėje, ar gali juos gąsdinti dramatiškas būsimų eschatologinių įvykių Evangelijoje aprašymas (plg. Mk 13, 24–25)? Tikėdami Šventojo Rašto dieviškuoju neklaidingumu, į artėjančią pasaulio pabaigą žvelgiame ne kaip į visos kūrinijos neišvengiamą kelionę į nebūties fiasko, bet kaip į naują besitęsiančios egzistencijos tikrovę, kurioje Dievo Avinėlio šlovės triumfo himnas, skelbiantis galutinę bei visuotinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį, bus girdimas ne tik neaprėpiamos Visatos ūkuose, bet ir Anapusybės begalybėje.