2012 m. lapkričio 16 d.    
Nr. 43
(2018)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Laikas ir žmonės

Skapiškio vargonininkas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šventės dalyviai prie Skapiškio
Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios
su vargonininku Leonardu
Juškėnu (su gėlėmis)

Spalio 21 dieną į sekmadienio šv. Mišias Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje žmonių susirinko beveik kaip į atlaidus. Šv. Mišias klebonas kun. Salvijus Pranskūnas aukojo už vargonininką Leonardą Juškėną, nes jis iš 54 vargonininkavimo metų net 50 vargonų garsais, pritariant choristų balsams, šlovina Dievą Skapiškyje. Leonardas – jauniausias Danieliaus Juškėno (1891–1949) ir Eleonoros Truklickaitės (1893–1969) gausios smulkių ūkininkų šeimos sūnus, gimęs 1939 m. sausio 25 d. Tolimenų kaime (Švedriškės parapija, Zarasų r.). Šeimoje augo 10 vaikų (vienas mažiukas mirė), tad visi nuo mažens daug dirbo. Paminėtina, kad 1928 metais gimusi Leonardo sesuo Jadvyga Juškėnaitė – vienuolė, o brolio Antano (1935–2005) sūnus Vydas Juškėnas – Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas.


Amatai

Krosnininko darbu liko patenkinti

Bronius VERTELKA

Kaip pasistatyti židinį,
pasakoja Povilas Martinonis

Sunkiai rasi miestą ar didesnę gyvenvietę, kur nebūtų įžengusi Povilo Martinonio koja. Neblogai jam pažįstama Latvija, Estija ir Baltarusija. „Nesu girdėjęs, kad būtų peikę mano darbą“, – didžiavosi subatėnas.

Mūryti krosnis jį išmokė uošvis, visą gyvenimą dirbęs statybininku. Patarė, kaip paruošti molio mišinį. Pirmiausia išsijodavo žvyrą. Vis rankiniu būdu. Jeigu prie mentelės mišinys prilimpa, vadinasi, yra tinkamas mūryti. O jeigu nukrinta, reikia papildyti molio. Būdavo, kol uošvis koklius dėlioja, Povilas plytas mūrija. Taip abu per kokias tris dienas krosnį su sienele sumūrydavo. Statė ir namus. Iškilus sienoms, kad vidaus darbus galėtų atlikti, imdavosi krosnies. Išmoko mūryti visokiausių jų tipų – centrinio šildymo sistemai, ir valgiui gaminimui. Dirbo vyrai taip, jog negirdėjo priekaištaujant, kad nešildo ar dūmai ne pro kaminą, bet vidun veržiasi. Povilas, kad turėtų laisvesnio laiko, dirbo gaisrinėje, pienovežio vairuotoju.


Laikas ir žmonės

Ilgo gyvenimo paslaptis glūdi meilėje ir tikėjime

Genovaitė Baliukonytė

Šimto metų sulaukusi Leokadija
Pivariūnienė yra linksma,
veikli ir labai mėgsta pasipuošti

„Mylėk savo artimą, kaip pats save. Rūpinkis savo kūnu ir siela: neapleisk maldos, rinkis, ką valgai“, – ilgaamžiškumo paslapties moko Alytuje su jauniausia bendravarde dukra gyvenanti, per Valstybės gimtadienį – liepos 6 dieną – šimtmečio jubiliejų atšventusi ir vis dar guvi, besišypsanti, senovines dainas iš širdies traukianti amžinybėn iškeliavusio kun. Kazimiero Pivariūno jaunesnioji sesuo Leokadija Pivariūnaitė-Butkevičienė. Šimtametė savo didžiąją gyvenimo dalį nugyveno gražiame jos senelių iš motinos pusės kampelyje – miškais ir kalvelėmis pasipuošusiame Alytaus rajono Akalyčios (Bajorkaimio) kaime, kuris iš praeities griuvėsių vėl kyla naujam gyvenimui.


Tėviškės lobiai

Gražioje aplinkoje gyvena žmogus su gražia siela...

Vytautas BAGDONAS

Pavyzdingai tvarkomos sodybos
šeimininkas Algimantas
Eiva neišmetė nė vieno seno
daikto – viskas praverčia

Algimanto Eivos sodyba Troškūnų seniūnijos Baraišių kaime – viena gražiausiai tvarkomų Anykščių rajone. Kai rajono sodybų aplinkos tvarkymo konkurso komisija čia užsuko, ne vienas jos narys tiesiog aikčiojo iš nuostabos. Kažkas, žavėdamasis gėlynais, mažosios architektūros statiniais, rūpestingai sutvarkyta sodybos aplinka, net prasitarė: „Gražioje aplinkoje gyvena žmogus su gražia siela“.


Tarp lietuvių

Gimtojo krašto istorijos puoselėtoja

Bronius VERTELKA

Gimtojo krašto istorijos
puoselėtoja Elena Rutkauskaitė

Pasvalio rajone, Gegabrastos kaime, gyvenanti Elena Rutkauskaitė gegužę minėjo 85 metų sukaktį. „Tai tikra mūsų krašto šviesuolė“, – taip rusų tautybės sodietę įvertino Pumpėnų seniūnijoje. E. Rutkauskaitė aprašė gimtąjį Eimuliškio kaimą, kuriame ji gimė ir augo dar su dviem broliais. Medžiaga išspausdinta knygutėje (kartu su kitų autorių tekstais apie atskiras Pasvalio krašto vietoves). Yra aprašiusi ir Toliūnų kaimą – jis buvo žymus tuo, kad turėjo labai gerą malūną, garsėjusį aukštos kokybės sumaltais miltais, jame veikė vilnų karšykla, karčiama ir spirito varykla. Daugiausia faktinės medžiagos suteikė Jonas Juzėnas (jau miręs), turėjęs labai gerą atmintį.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija