|
Garbingais svečiais turime džiaugtis
Sudargas vėl mirga spaudos puslapiuose, ir dar pavadintas Kamčiatka, o tai jau savaime sukelia neigiamas emocijas (Rinkimų kampanija persikėlė į bažnyčias, XXI amžius, nr. 39). Iš tiesų Sudargas vadinamas Lietuvos Šveicarija, o ne Kamčiatka. Vienai šio rašinio autorių (nors pasirašė tik viena Birutė Dvylaitienė) teko lankytis Šveicarijoje.
Mes, parapijiečiai, dar neatsigavome po mūsų klebono kun. Dariaus Sruoginio žūties, jį nuolat minime maldose. Savaime aišku, laukėme naujojo klebono, o kai sulaukėme, labai apsidžiaugėme. Bet buvome nustebinti, kai, nespėjęs nė padų sušilti, jau nuo pirmos dienos kunigas buvo nepelnytai puolamas. Klebonas tą sekmadienį tikrai neagitavo, kad žmonės balsuotų už vienos ar kitos partijos kandidatą. Net priminė, kad vyskupo nurodymu rinkimų agitacija bažnyčioje negalima.
Turėjome tik džiaugtis, kad tą sekmadienį mus, sudargiečius, aplankė visoje Lietuvoje žinomi žymūs žmonės, jų vardus katalikai taria pagarbiai už sovietmečiu darytus ir dabar daromus darbus. Vien ses. Nijolės Sadūnaitės dalyvavimas daug ką pasako. Kiti svečiai dr. Birutė Obelenienė, prof. Arvydas Šeškevičius buvo labai tinkami katalikų bendruomenei (apie jų nuveiktus darbus ir krikščionišką poziciją įvairiais klausimais kiekvienas prasilavinęs katalikas privalo žinoti), o rašinyje minėtą kandidatą (nors jo pavardė ir neparašyta) Donatą Stakišaitį parapijiečiai mini kaip labai gerą specialistą, ne vienai mūsų šeimai atėjusį į pagalbą bėdai ištikus, kai 19811985 metais dirbo Šakių rajono centrinėje ligoninėje gydytoju pediatru. Su pagarba ir meile sudargiečiai ir kiti rajono žmonės jį mini kaip žmogų ir specialistą. Nesuklysime pasakę, kad tai žmogus iš didžiosios raidės. Net pati B. Dvylaitienė pripažįsta, kad nebuvo sutikusi tiek gerų darbų darančio žmogaus. Tada keista, kad ji priekaištauja dėl to, jog jis atvyko prisistatyti kaip kandidatas į Seimą Šakių rinkimų apygardoje. Iš tiesų turėtume džiaugtis tokiais svečiais ir galimybe pabendrauti su tikrai katalikams tinkamu kandidatu į Seimo narius, kuriuos rinkdami mes privalome gilintis į jų nuveiktus darbus, o ne vertinti tuos, kurie tik prieš rinkimus važinėja į visokius renginius, užeina ir į bažnyčias, parodydami, kad jau išmoko persižegnoti, arba neišlenda iš televizoriaus ekrano ir žiūrovus vilioja pigiais juokeliais, o paskui nevykdo pažadų. Rašinio autorė lyg ir dėkoja Dievui, kad yra tokių gerų žmonių, kaip D. Stakišaitis, bet nesuprantame, iš kur tame pačiame rašinyje vėliau paaiškėja tokia jos nemeilė šiam kitaip mąstančiam žmogui. Juk ne sovietmečiu gyvename. Ačiū Dievui, jau 22 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir galime balsuoti už ką norime. Mus guodžia tai, kad rašinio autorė ne sudargietė (iš mūsų parapijos išsikėlusi prieš kelis dešimtmečius), bet kartu ir liūdna, kai žmogus, atėjęs melstis, rašo: Kokia malda, kai kiekviena nervų ląstelė virpa. Įdomu, dėl ko?
Dėkojame XXI amžiaus redakcijai, laiško prieraše viską teisingai ir aiškiai sustačiusiai į savo vietas. Dėkojame ir mūsų naujajam klebonui, sudariusiam galimybę susitikti su garbingais žmonėmis.
Bažnyčiai rūpi socialinis teisingumas, o kunigai yra piliečiai ir aiškiai mato, kad be amžinųjų vertybių visuomenė tampa vartotojiška, išsigimsta. Tikintiesiems kyla minčių, kodėl kunigams negalima reikšti savo nuomonės visuomenėje. Juk ankstesnėje Lietuvoje Mykolas Krupavičius, dar ir dabar pagarbiai minimas už vykdytą žemės reformą, buvo ne tik ministras, bet ir kunigas. Kol mes, piliečiai, elgsimės su šalia esančiais kaip su priešais nieko gero ta visagalė ekonomika neduos. Duok, Dieve, mums atsipeikėti ir su meile, atjauta, pagarba atsigręžti į šalia esantį. Dievui padedant, kol dar laikas, pradėkime keistis nors ir mažais žingsneliais. Juk nieko nenusinešime, išskyrus gerus darbus.
Stasė JASAITIENĖ,
Marija BASIENĖ
Sudargas, Šakių rajonas
Redakcijos prierašas. Sudargo žmonės labiausiai įvertino socialdemokratų kandidatą, už kurį pirmajame ture balsavo net 77 rinkėjai, o D. Stakišaitis gavo tik 20 balsų ir tebuvo septintas iš vienuolikos kandidatų. Beje, nors minėtame laiške autorė teigė, kad ji neabejoja, jog daugelis tikinčiųjų balsuos už krikščionis demokratus, daugiamandatėje apygardoje sudargiečiai irgi labiausiai vertino ne juos, o socialdemokratus, už kuriuos balsavo 85 rinkėjai. Už Darbo partiją Sudarge balsavo 84 rinkėjai, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 55, už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 47 rinkėjai, už Krikščionių partiją tik 5. Taigi jei galvosime, kad tie 5 rinkėjai norėjo balsuoti už TS-LKD, bet suklydo dėl panašaus partijos pavadinimo, vis tiek krikščionys demokratai Sudarge bus gavę tik ketvirtą vietą (iš 357 rinkėjų). Taigi autorė, teigusi, kad daugelis tikinčiųjų balsuos už krikščionis demokratus, labai suklydo. Beje, mes, katalikai, turime žinoti, kad šiame laiške minimas D. Stakišaitis, būdamas Kauno medicinos instituto studentu 1977 m. kovo 8 d. kartu su istoriku mokytoju K. Šapalu, vienuole A. Urbonaite, kunigais L. Kunevičiumi, V. Indriūnu ir gydytoju P. Butkevičiumi pradėjo leisti pogrindžio religinį kultūrinį leidinį Rūpintojėlis, kuris ėjo iki Sąjūdžio laikų (iki 1989 metų išėjo 26 numeriai). Dabar kartu su bendraminčiais jis renka atsiminimus apie sovietmečio laisvės kovotojus, pogrindžio spaudos darbuotojus ir rengia knygas apie juos. 2010 metais jis išleido knygą apie pogrindžio leidinio Rūpintojėlis redaktorę A. Urbonaitę (Sesuo Ada. Pašaukta ginti Tautos sielą).
© 2012 XXI amžius
|