2012 m. gruodžio 14 d.    
Nr. 47
(2022)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Penktadienio pokalbiai

Beveik 40 metų muziejuje dirbanti dar ne viską žino

Rokiškio krašto muziejaus
direktorė Nijolė Šniokienė

Artėja 2012-ųjų – Muziejų metų – pabaiga. Kokiejie buvo Rokiškio krašto muziejui? Apie tai su šios kultūros įstaigosdirektore Nijole ŠNIOKIENE kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

 

Koks jūsų valdomas turtas – pastatai, eksponatai, teritorija?

Tai vienas turtingiausių Lietuvoje muziejų. Dvaro ansambliui, kur įsikūręs muziejus, priklauso 30 ha žemės, ant jos stovi 16 didelių statinių, čia telkšo didžiuliai tvenkiniai, yra didžiulis parkas. Muziejus saugo beveik 90 tūkstančių eksponatų. Štai kokį ūkį turime. Rokiškio muziejus – vienas didžiausių šalyje ir eksponatų skaičiumi, ir teritorija, ir pastatais.


Penktadienio pokalbiai

Savo simbolika susirūpino ir miesteliai bei seniūnijos

Lietuvos heraldikos komisijos
vyriausiais specialistas
istorijos mokslų daktaras
Edmundas Rimša
Jono Kliučiaus nuotrauka

Nuo Heraldikos komisijos įkūrimo yra atkurta ir sukurta 351 valstybės, apskričių, savivaldybių, miestų ir miestelių, seniūnijų centrų herbas. Juos turi visos Akmenės, Elektrėnų, Panevėžio, Prienų, Skuodo, Šiaulių, Šilutės, Trakų, Utenos rajonų ar savivaldybių seniūnijos, o štai, tarkim, šešias Kupiškio rajono savivaldybes reprezentuoja vienintelis Kupiškio herbas, Širvintų rajone yra aštuonios seniūnijos, herbus turi tik Kernavė ir Širvintos.

Kas yra herbas miesto, seniūnijos istorijai? Pasak žymaus prancūzų rašytojo Viktoro Hugo, mokančiam skaityti heraldiką, herbas yra algebra ir kalba. Tad ką sako miestų ir seniūnijų herbai, jų kūrimo istorijos, bendruomenių atstovų pastangos juos susikurti ar delsimas tai daryti? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos heraldikos komisijos vyriausiuoju specialistu istorijos mokslų daktaru Edmundu Rimša.


Kronika

„Varėna – mano mūza“

Rūta Averkienė

Ramunė Pigagaitė prie savo darbų

Varėna. Viešojoje bibliotekoje veikė Vokietijoje gyvenančios ir fotografe dirbančios varėniškės Ramunės Pigagaitės fotografijų paroda iš serijų „Kaimų gyventojai“ ir „Mano miesto žmonės“. Šią parodą menininkė skyrė savo gimtojo Varėnos miesto įsikūrimo 150-mečiui.

Nors Varėnoje R. Pigagaitės kūryba pristatyta pirmą kartą, tačiau labai simboliška, kad tai vyko Varėnos 150-ojo jubiliejaus išvakarėse. Duonos kepėja, banko valdytojas, geležinkeliečiai, bibliotekininkė, muziejininkė, gamyklos direktorius, buhalterė, laikrodininkas, mokytoja, bitininkas, ugniagesys, statybininkas – visi šie žmonės ir jų darbai yra neatsiejama Varėnos gyvenimo dalis, visi jie kūrė ir tebekuria gimtojo miesto istoriją. Ramunė savo kūrybiniais darbais taip pat rašo savo gimtojo miesto metraštį.


Kronika

Keliaujantis fotomenininkas

Bronius VERTELKA

Fotomenininkas
Algimantas Aleksandravičius

Panevėžys. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų albumo „Lietuvos stačiatikių cerkvės“ sutiktuvės ir jo naujojo fotografijų ciklo „Ukraina: Lietuvos epocha,1320–1569“ pristatymas vyko Panevėžyje, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje.

Fotoalbumo idėjos autorius ir fundatorius – panevėžietis Audrius Balčėtis, kurio mama – rusų tautybės ir stačiatikių tikėjimo. Pats jis yra baigęs dailės mokyklą, piešia bei tapo. Mokosi Maskvos Lomonosovo universitete ir birželį gins filosofo diplomą.


Kronika

Garliavos istorija nuotraukose

Džiuljeta Kulvietienė

Garliava. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka Garliavoje sukvietė garliaviečius į renginį „Vietos dvasios išsaugojimas“. „Garliava tarp praeities ir dabarties“ – taip parodą-pristatymą pavadino Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Garliavoje darbuotojai. „Idėja rinkti nuotraukas ir atkurti Garliavos istoriją, parodyti, kokia Garliava buvo XIX, XX amžiuose (o gal ir anksčiau) – ikikarinė, karo metais, tarpukario metu, neramiais pokario laikais ir „tvirto“ socializmo dienomis – gimė ankstyvą šių metų pavasarį, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Garliavoje vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė, dirbanti Kraštotyros skyriuje.  Nuotraukos mena ir Atgimimą, ir Sąjūdį, ir mūsų taip ilgai lauktą Nepriklausomybę bei šiandieną“.


Kronika

Be anykštėno  neįsivaizduojamas... 
Šiaulių kultūrinis gyvenimas

Vytautas BAGDONAS

Šiauliai. Apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje veikė kilusio iš Anykščių krašto ilgamečio Lietuvos naujienų agentūros ELTA fotokorespondento, muziejininko ir kolekcininko Antano Dilio jubiliejinė fotografijų paroda, skirta autoriaus garbingam 80-mečiui. Buvęs anykštėnas, Šiauliuose vadinamas fotografijos patriarchu, jubiliejinėje parodoje eksponuoja kelias dešimtis darbų iš fotografijų ciklų „Duona“, „Renovacija“, „Ugniagesiai“, „Kryžių kalnas“, „Atgimęs kaimas“, „Tautinė mokykla“, „Kultūros veikėjų paveikslai“ ir kt. Lietuvos Respublikos meno kūrėjas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos bei „Aušros“ muziejaus įsteigtos Pelikso Bugailiškio premijos laureatas jubiliejinei parodai nuotraukas rinko net keletą mėnesių iš tūkstančių asmeniniame archyve per penkiasdešimt metų sukauptų fotografijų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija