Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Mokslo istorikų konferencijoje kalbėta ir apie dvasininkus bei bažnyčias

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie stendų, skirtų inžinieriui Pranui Markūnui (1873 01 13–1964 03 17). Iš kairės: prof. Algimantas Nakas, mgr. klierikas Nerijus Pipiras, mgr. kun. Andrius Šukys ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Gruodžio 6-ąją – Šv. Mikalojaus dieną – Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko jau 16-oji (kasmetinė) mokslo istorikų konferencija „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“, kurios pagrindinis organizatorius – prof. Algimantas Nakas. Į ją atvykę pranešėjai gavo išleistą pranešimų medžiagą – XXVIII mokslotyros centro leidinį, kurio sudarytojai – prof. A. Nakas ir Regina Keliotienė. Leidinyje 33 pranešimai, šeši iš jų parengti su bendraautoriais.

Mokslo ir technikos raida

Pranešimuose nagrinėta mokslo ir technikos raida Lietuvoje, kai kurių mokslo krypčių plėtra, mokslo institutų bei mokslininkų veiklos ypatumai ir reikšmė. „Leidinys skirtas visiems, besidomintiems mokslo ir technikos istorija“, – rašoma leidinio anotacijoje. Tai įgaliojo pranešėjus nekartoti išspausdintos medžiagos ir taupant laiką pateikti esmines problemas.

Konferencijos plenarinis posėdis buvo skirtas Rygos technikos universiteto 150-osioms metinėms. Konferencijos dalyvius pasveikino VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas, Rygos technikos universiteto rektorius Leonids Ribickis (pranešime, skirtame universiteto istorijai, rektorius pateikė įdomių, su Lietuva sietinų duomenų). Viešnia iš Rygos technikos universiteto dr. Alida Zigmunde apžvelgė mokytojų su aukštuoju išsilavinimu rengimą Rygos politechnikos mokykloje ir Rygos politechnikos institute 1862–1919 metais. Įdomios medžiagos, siejančios lietuvius su Rygos technikos universitetu, pateikė Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vytautas Pocius pranešime „Lietuvos inžinerijos lopšiui – Rygos technikos universitetui – 150 metų“.

Pranešimus, skirtus asmenybėms, skaitė gydytoja Liudvika Knizikevičienė (Panevėžys). Ji kalbėjo apie gydytojus Kazimierą Slieką ir Juozą Vileišį, Valerija Januškevičienė ir Aldona Marcinkevičienė (Alytaus rajonas) – apie lietuvybės puoselėtoją, teisininką, žurnalistą ir pedagogą Igną Medziuką, habil. dr. Henryka Ilgiewicz (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) – apie Wladyslawą Wielhorskį ir jo darbus, skirtus Lietuvai. Habil. dr. Algirdas Ažubalis pristatė mokinių matematinių gebėjimų psichologijos tyrinėtoją Angelę Šlapikaitę-Anelauskienę; matematikos studijų ypatumus ir matematikų darbus Lietuvos universitete 1922–1930 metais detalizavo doc. dr. Juozas Banionis. Dr. Raimonda Daiva Jankauskienė kalbėjo apie akademiko Juozo Matulio mokinius Abramą Molčadskį ir Vytautą Kaikarį; dr. Laima Petrauskienė – apie dr. Gedimino Volskio mokslinę bei organizacinę veiklą; doc. dr. Vytautas Pocius – apie žymiausią atmosferos tyrinėtoją Lietuvoje prof. Boleslovą Styrą, Vytautas Baliūnas – apie mokytojo, vertėjo ir karo istoriko Antano Rukšos gyvenimą ir kūrybą. Dr. Algimantas Jakimavičius pristatė Tado Ivanausko brolijos narių atliekamus darbus, įamžinant gamtininko atminimą. Prof. A. Nako pranešimas buvo skirtas gelžbetonio tyrinėjimų Lietuvoje patriarcho, įžymaus statybų konstruktoriaus Prano Markūno 140-osioms gimimo metinėms.

Kalbėta apie mokslo ir technikos raidą Šiaulių ligoninėje (neurochirurgas Albertas Griganavičius), apie Šiaulių požemių tikrovę ir legendas (dizaineris Vilius Puronas). Donata Kulviecaitė pristatė prieš 325 metus išleistą Izaoko Niutono veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ („Principia mathematica“). Apie istorinę ir kultūrinę patirtį, kaip intelektinę Baltijos šalių vertybę, kalbėjo prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis. Atmintinas iškilių Lietuvos fizikų gyvenimo ir darbo vietas pristatė dr. Eglė Makariūnienė (pranešimas parengtas kartu su dr. Rasa Kivilšiene).

Dr. Marytės Kuodytės pranešimo tema – „Sporto halių ir arenų statyba Lietuvos Respublikoje (1939–2011)“. Dr. Violeta Apšegaitė (pranešimas parengtas kartu su dr. Alina Šveistyte) apžvelgė Juozapo Strumilos knygą „Sodų, arba naminė, bitininkystė“.

Itin įdomus mokytojo eksperto Sigito Saladžinsko pranešimas „Tautiška giesmė“ sentikių bendruomenėje“.

Pranešimai religine tematika

Galima tik džiaugtis ir dėkoti prof. A. Nakui, jau keletą metų į mokslo istorikų konferencijas kviečiančiam dvasininkus bei Bažnyčios istorijos tyrinėtojus. Ir šioje konferencijoje iš 26 pranešimų keturi buvo skirti religinei tematikai.

Kamajų Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. mgr. Andrius Šukys šiemet, minint pirmojo Lietuvos muziejaus (Dionizo Poškos „Baublių“) įkūrimo 200-ąsias metines (1812) ir 2012 metus paskelbus Muziejų metais, aktyviai atsiliepė į kvietimą tyrinėti muziejus. Jis parengė pranešimą „Muziejų metams – muziejaus kūrimas Skapiškyje“. Kun. A. Šukys kalbėjo apie Skapiškyje (Kupiškio r.) Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui pastatytą koplytstulpį, kuris tampa lietuvius ir ukrainiečius vienijančia grandimi, vienu iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino garsinimo centrų Lietuvoje (be Vilniaus, Šiaulių r. esančių Bazilionų, svarbų vaidmenį iki jos uždarymo atliko ir Rietavo „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla), parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ atidarymą Skapiškyje.

Prelegentas pranešimą iliustravo vaizdais iš renginių Skapiškyje. Kun. A. Šukys, dar būdamas Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios diakonu, aktyviai įsijungė į 2003 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-167 sudarytos arkivysk. M. Reinio fondo tarybos veiklą. Fondą panaikinus, kun. A. Šukys buvo pakviestas į arkiv. M. Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisiją. Laikraštyje „Utenis“ kunigas publikavo ne vieną straipsnį, skirtą arkivysk. M. Reiniui, o 2008 metais Šiaulių universitete leidžiamuose „Jaunųjų mokslininkų darbuose“ išspausdintas jo mokslinis tyrinėjimas „Mečislovo Reinio kūrybos dvasingumas: istorinė įamžinimo apžvalga“ (Nr.1 (17), p. 43–50). Tad šis kun. A. Šukio pranešimas – žvilgsnis į Dievo tarno M. Reinio vardo įamžinimą nauja forma.

Kauno kunigų seminarijos klierikas mgsr. Nerijus Pipiras (kartu su straipsnio autore) tęsia tyrinėjimus, skirtus Salakui. Ankstesnėse mokslo istorikų konferencijose pristatyta Salako parapijos istoriografija (2008 m. konferencija), detalizuotas bažnyčios šventorius (2009 m. konferencija), kalbėta apie šioje parapijoje dirbusius dvasininkus (2010 m. konferencija). Šiemet, remiantis gausia archyvine medžiaga, pateikta Salako parapijos istorija. Tai jau ketvirtoji Salako parapijos tyrinėjimo dalis, publikuota leidinyje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.

Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas (kartu su straipsnio autore) jau ne pirmą pranešimą skiria Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios parapijai (ankstesniuose pranešimuose apžvelgta bažnyčios istorija; šventorių puošiančios kryžiaus kelio stotys, antkapiniai ir kiti paminklai; nagrinėti bažnyčioje esantys vitražai, kalbėta apie vargonus bei čia organizuotus tarptautinius vargonų muzikos festivalius, 1926–1940 metais dirbusius dvasininkus). Šių metų pranešimas „Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia: Anykščių dekanatas“, reziumuoja nuo 2007 metų mokslo istorikų konferencijų pranešimų leidiniuose publikuotus tyrinėjimus, detalizuodamas Anykščių dekanato istoriją nuo jo susikūrimo.

Dr. Aldonos Vasiliauskienės pranešimo tema – „Pirmoji ir antroji bažnyčios Andrioniškyje“. Kadangi tyrinėjimai publikuoti leidinyje, pranešėja, pritariant konferencijos organizatoriui prof. A. Nakui, supažindino su Vladimire (prie Kliazmos) atliktais darbais, garsinant Dievo tarno arkivysk. M. Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) vardą. Prelegentė, tik ką sugrįžusi iš konferencijos „Pokrovskio skaitymai“ Vladimire (180 km nuo Maskvos), rodė ir komentavo vaizdus iš keturių kelionių į minėtą Rusijos Federacijos miestą: dviejų 2010-aisiais ir dviejų 2012 metais, kalbėjo apie nuveiktus darbus Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčioje ir pačiame Vladimire (pakabintas M. Reinio portretas bažnyčioje, parengtas jam skirtas kilnojamas stendas, atidengta ir pašventinta paminklinė lenta Vladimiro miesto kapinių, esančių šalia kalėjimo, memoriale, atidengta ir pašventinta paminklinė lenta bažnyčioje, perskaityti trys pranešimai konferencijose: du skaityti 2010 metais (bažnyčioje ir muziejuje) ir vienas – 2012 metais Katalikų Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčios klebono t. Sergiejaus Zujevo iniciatyva organizuotoje konferencijoje „Pokrovskio skaitymai“).

Mokslo istorikų konferencijos dalyviai pirmąsyk galėjo taip plačiai susipažinti su atliktais darbais įamžinant Dievo tarno arkivysk. M. Reinio vardą toli nuo tėvynės, ten, kur nežinomoje kapinių vietoje ilsisi jo žemiškieji palaikai. Mokslo istorikų konferencijos dalyviams buvo padalinti dr. A. Vasiliauskienės parengti lankstinukai ir M. Reinio paveikslėliai su maldele, kuriai Imprimatur prieš kelis metus pasirašė šviesios atminties vyskupas Juozas Tunaitis.

Džiugu, kad prof. A. Nako organizuojamos konferencijos įtraukia į aktyvią mokslinę veiklą ir dvasininkijos atstovus, kurie savo tyrinėjimais praplečia ir papildo parapijų istoriją, gilinasi į dvasininkijos veiklą.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“