Lietuviški ir latviški skirtumai tiriant rezonansines bylas
Gintaras Visockas
Naujųjų metų išvakarėse viešojoje Lietuvos erdvėje mirgėte mirgėjo pranešimų, esą Vilniaus apygardos prokuratūra baigė analizuoti Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) veiklą. Šis mūsų prokurorų darbas daug kur buvo traktuojamas kaip itin svarbus, reikšmingas, sveikintinas. Lietuvos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė ta proga išplatino net oficialų pranešimą, adresuotą Lietuvos žiniasklaidos priemonėms. Džiugu, gražu, patriotiška. Vilniaus apygardos prokuratūra vis dėlto sugebėjo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 1991 metų sausiorugpjūčio mėnesiais tuometinio SSRS VRM Vidaus kariuomenės OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo galimų nusikalstamų veikų. Abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę. Skaitydami Lietuvos prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistų pranešimą sužinome, jog šiuo metu atliekami veiksmai, susiję su proceso dalyvių teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Daugiausiai keblumų kelia aplinkybė, kad įtariamieji B. Makutynovičius ir V. Razvodovas yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nėra mūsų šalies teritorijoje. Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos atsisako juos išduoti. Taigi įtariamaisiais jie buvo pripažinti specialiomis teismo nutartimis. Šiuo metu jiems inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys. Remiantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą įtariamiesiems bus išsiųsti per kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas. Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla bus perduota teismui, o kaltinamojo akto nuorašas įtariamiesiems bus išsiųstas per baudžiamojo proceso įstatyme ir tarptautinėse sutartyse numatytas šios šalies institucijas. Beje, 2010 metų gruodį yra įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, sudarančios sąlygas perduoti teismui bylas be pačių kaltinamųjų (kai itin pavojingus nusikaltimus padarę užsienio valstybių piliečiai slapstosi nuo teisingumo ir naudojasi aplinkybe, kad užsienio valstybė Lietuvai neišduoda įtariamų asmenų). Naujosios pataisos sudaro galimybę tokius įtariamuosius teisti už akių, kadangi nėra galimybių juos apklausti.
|