2013 m. sausio 4 d.    
Nr. 1
(2025)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

2012 metus
užbaigė Nigerijos
krikščionių žudynės

Tęstinumas tęsiasi

Nuo pažadų
iki Šventojo Rašto

Darbo partijos byla –
politinė, partinė,
kriminalinė

Dievas
Maironio balsuose

Dainos apie rudenį

Romansų vakaras

Dūdų, dainų
ir šokių pynimas

Armonikų rauda

Gervių vardą
turinčio ansamblio
gimtadienis

Tautinių 
šokių festivalis

Bažnyčioje –
tremtinių dainos

Šokių
grupės 25-metis

Advento vakaras

Kalėdų belaukiant

Dėl artėjančio
Lietuvos Karaliaus
Vytauto Didžiojo
karūnavimo
600 metų jubiliejaus

Popiežiaus įžvalgos vertinant 2012-uosius

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI
apsilankymas Kubos didžiausioje
Kobrės Dievo Motinos šventovėje

Apaštalinių kelionių reikšmė

Kaip įprasta prieškalėdiniame susitikime su Romos kardinolais, Šventojo Sosto dikasterijų vadovais bei Vatikano miesto-valstybės administratoriais popiežius Benediktas XVI kartu su šventiniais palinkėjimais apžvelgė 2012 metų svarbiausius Visuotinės Bažnyčios įvykius, su kuriais buvo tiesiogiai susieta jo tarnystė. Gruodžio 21 dienos pasisakyme Šventasis Tėvas vėl akcentavo kai kuriuos esminius iššūkius, į kuriuos turi atsiliepti šių dienų pastoracija šeimos gyvenimo bei socialinio, kultūrinio ir tarpreliginio dialogo srityse. Paliesdamas naujosios evangelizacijos uždavinius, popiežius pabrėžė, kad jų įgyvendinimo efektyvumas priklauso nuo paties žmogaus pasirengimo Dievo ieškojimui, įsijungiant į bažnytinę bendruomenę. Tai turi skatinti dabartiniai sielovadininkai.


Pranašiškas žvaigždės švytėjimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kalėdos tęsiasi, nes šį sekmadienį apmąstysime, kaip visos esaties Viešpatį Dievo Sūnų, apsireiškusį bejėgio kūdikio pavidalu, aplanko persų dvasininkai-astrologai. Jie iš tiesų nusipelnė išminčių titulo, nes labiau pakluso ne astrologiniam žvaigždžių išsidėstymo danguje pramanui, bet Šventosios Dvasios inspiracijai bei logiškam mąstymui, jog dviejų planetų – Jupiterio ir Saturno – neatsitiktinė konjunkcija reiškė, kad Žemė nėra galaktikos „dulkėtas“ užkampis, nes joje gimė naujasis Karalius, kurio valdymas pasireikš precedento neturinčios tarnystės artimui darbais.


Karių ir jų artimųjų vaizdo konferencija

Vilniaus įgulos karininkų
ramovėje vykusi vaizdo
konferencija tarp Afganistane
tarnaujančių Lietuvos karių
ir jų artimųjų Lietuvoje

Gruodžio 28 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko vaizdo konferencija tarp šiuo metu Afganistane, Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje, tarnaujančių Lietuvos karių ir jų artimųjų Lietuvoje. Karius ir jų šeimų narius švenčių proga pasveikino į konferenciją atvykęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, laikinai Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado pareigas einantis pulkininkas leitenantas Ramūnas Baronas. „Sveikinu Jus su Šv. Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais metais. Šeimų nariams ir kariams linkiu stiprybės, tvirto tarpusavio ryšio ir abipusės paramos“, –  sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.


„Lietuvos karžygio“ apdovanojimai

Pagerbti kilniais poelgiais Lietuvą ir kariuomenę garsinę kariai ir civiliai

Lietuvos karo akademijos viršininkas
plk. Eugenijus Vosylius apdovanoja
dim. kpt. Aleksandrą Dagį

Vilniuje buvo surengta Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija. Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį. Kaip ir ankstesniais metais, teikimus apdovanojimams vertino kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija, vadovaujama Lietuvos kariuomenės vado. Šiemet komisija „Lietuvos karžygio“ apdovanojimams atrinko penkias kilnias istorijas ir jų herojus.


Maironis sukūrė poetinę Lietuvos, kaip savarankiškos valstybės, viziją

Kalba, pasakyta gruodžio 13-ąją Seime, Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjime

Prof., habil. human. m. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Lietuvos Seimo paskelbti Maironio metai baigėsi. Šios dienos kultūros žmonės, jauni ir vyresni, savaip praneša Seimui, kad didžioji Maironio metų programa iš esmės buvo įvykdyta.

Žmogaus pasaulis, kaip mes visi suvokiame, yra daugialypis ir daugiaklodis. Mes sukamės savo kasdienybėje, savo darbuose ir rūpesčiuose, o už mūsų sukasi galingesni ratai, stipresnė jėga, kuri galiausiai viską sustato į vietas. Maironiui atrodė, kad ta didžioji jėga yra istorija, todėl labai daug dėmesio skyrė jai. Šiandien, minėdami didžiuosius kūrėjus ir Maironį, mes ieškome argumentų kultūrai, mes norime suprasti, kodėl, dėl ko atsitinka taip, kad kultūros vardai praėjus šimtmečiams išlieka gyvi ir svarbūs. Minėdami didžiąsias sukaktis mes atnaujiname kultūros argumentus. Ir Lietuvos Seimas, atskirai pagerbdamas Maironį, jo 150-ąjį rudenį, iš tiesų prisideda prie kultūros argumentų. Taip, Maironis yra vienas didžiųjų Lietuvos kultūros žmonių, viena iš pagrindinių šaknų. Nė vienas kūrėjas nepasiekia savo aukštumų netapdamas savosios tautos, savosios kalbos, kultūros argumentu. Didžiaisiais savo kūrėjais kultūra argumentuoja save, skleidžia savo prasmę ir savo būtinybę. Keičiasi tautų ir valstybių dariniai, santvarkos, o kultūra net tais atvejais, kai kenčia priespaudą ir prievartą, išlieka vis ta pati. Maironis yra vienas svarbiųjų mūsų kultūros grandžių. Jis perrašo, perkuria istorinę Lietuvą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pereina lietuvių ir lenkų unijos laiką, netgi išbando lenkų kalbą, kaip savo kūrybos kalbą.


Lietuvos banko istorijos puslapiai

Zigmas Tamakauskas,

TS-LKD bendrijos Kauno skyriaus Švietimo sekcijos pirmininkas

Pirmasis Lietuvos banko
valdytojas Vladas Jurgutis

Spalį Lietuvos bankas minėjo savo veiklos 90 metų sukaktį. Ta proga TS-Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Kauno skyriaus žmonių būrys, norėdamas arčiau susipažinti su lietuviškos bankininkystės istorija, apsilankė Senajame Lietuvos banke. Pastatą 1924 metais suprojektavo lietuvis, architektūros profesorius Mykolas Songaila. Kertinis pastato akmuo buvo padėtas 1925 metų pradžioje. Statyba užtruko trejus metus. 1928 metų pabaigoje jau pastatytus prašmatnius neoklasicizmo stiliaus banko rūmus pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Pastato viršutinį fasadą puošia 1926 metais tapytojo ir skulptoriaus Kajetono Sklėriaus sukurta skulptūrinė grupė, vaizduojanti dvi valstietes-ūkininkes, darbininką ir karį. Tai – žemės ūkio, pramonės ir karybos alegorijos. Okupavus mūsų kraštą, sovietinę valdžią nuolat erzino tos grupės skyde esantys Gedimino stulpai ir Vytis. Pagaliau neištverta: Kauno miesto kompartijos šulo Kazimiero Lengvino nurodymu ta skulptūrinė grupė turėjo būti sunaikinta. Ją išgelbėjo patriotiškai nusiteikęs tuometinis Kauno miesto paminklų apsaugos viršininkas, neseniai išėjęs Amžinybėn, Vytautas Kugevičius. Su apsauginiu tinkleliu lengvai užtinkuoti tik skyde esantys minėti Lietuvos valstybingumo simboliai, ypač gąsdinę sovietinę partokratiją. Atgimimo pradžioje mano iniciatyva jie buvo vėl atidengti. Apskritai, tuomet vadintame TSRS valstybinio banko Kauno skyriuje – buvusiame Lietuvos banke – pavyko gerai išsaugoti Nepriklausomybės laikų inventorių, meno kūrinius. Pavyzdžiui, visai nepažeista išliko banko vestibiulyje tos pačios dailininko K. Sklėriaus sukurtos skulptūrinės grupės sumažinta kopija.


Mokslo istorikų konferencijoje kalbėta ir apie dvasininkus bei bažnyčias

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie stendų, skirtų inžinieriui
Pranui Markūnui (1873 01 13–1964 03 17).
Iš kairės: prof. Algimantas Nakas,
mgr. klierikas Nerijus Pipiras,
mgr. kun. Andrius Šukys ir
dr. Aldona Vasiliauskienė

Gruodžio 6-ąją – Šv. Mikalojaus dieną – Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko jau 16-oji (kasmetinė) mokslo istorikų konferencija „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“, kurios pagrindinis organizatorius – prof. Algimantas Nakas. Į ją atvykę pranešėjai gavo išleistą pranešimų medžiagą – XXVIII mokslotyros centro leidinį, kurio sudarytojai – prof. A. Nakas ir Regina Keliotienė. Leidinyje 33 pranešimai, šeši iš jų parengti su bendraautoriais.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Atlaidai ir sakralinių giesmių šventė

Gieda Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės
mokyklos 1 a klasės mokinių ansamblis

KVĖDARNA. Gruodžio 9-osios sekmadienis Kvėdarnos parapijos tikintiesiems buvo ypatingas ne tik todėl, kad tą dieną šioje šventovėje vyko tituliniai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai, bet dar ir dėl to, kad kvėdarniškiai turėjo laimę pasiklausyti sakralinių giesmių. Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Juozas Rudys, pasitelkęs bažnyčios tarnautojus, parapijiečius, jaunimą, padarė viską, kad bažnyčioje būtų jaučiama adventinė nuotaika. Keturių žvakių kompozicija priešais pagrindinį bažnyčioje esantį altorių simbolizuoja keturias Advento savaites ir kas sekmadienį po vieną yra uždegama. Tai priminimas apie užgimsiančio Kūdikėlio Jėzaus šventę – Kalėdas.


Žemė nemoka verkti

Lietuvoje turimas žemės fondas (6 530 023 ha) – vienintelis ir niekuo nepakeičiamas valstybei bei jos žmonėms, įgalinantis teikti didžiulę potencinę naudą, dabar yra paliktas be reikalingo valstybės dėmesio.

Lietuvoje nėra išvystytos pramonės, todėl žemė, miškai bei vandenys nuo seniausių laikų mūsų tautai laidavo pragyvenimą, teikė materialinę ir dvasinę stiprybę. Mūsų bočiai ir tėvai mylėjo, išradingai naudojo ir brangino žemę, net pamiškes, pelkes, griovius bei su kaimynais besiribojančias ežias nušienaudavo arba nuganydavo.


Lietuviški ir latviški skirtumai tiriant rezonansines bylas

Gintaras Visockas

Naujųjų metų išvakarėse viešojoje Lietuvos erdvėje mirgėte mirgėjo pranešimų, esą Vilniaus apygardos prokuratūra baigė analizuoti Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) veiklą. Šis mūsų prokurorų darbas daug kur buvo traktuojamas kaip itin svarbus, reikšmingas, sveikintinas. Lietuvos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė ta proga išplatino net oficialų pranešimą, adresuotą Lietuvos žiniasklaidos priemonėms. Džiugu, gražu, patriotiška. Vilniaus apygardos prokuratūra vis dėlto sugebėjo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 1991 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais tuometinio SSRS VRM Vidaus kariuomenės OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo galimų nusikalstamų veikų. Abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę. Skaitydami Lietuvos prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistų pranešimą sužinome, jog šiuo metu atliekami veiksmai, susiję su proceso dalyvių teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Daugiausiai keblumų kelia aplinkybė, kad įtariamieji B. Makutynovičius ir V. Razvodovas yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nėra mūsų šalies teritorijoje. Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos atsisako juos išduoti. Taigi įtariamaisiais jie buvo pripažinti specialiomis teismo nutartimis. Šiuo metu jiems inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai – tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys. Remiantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą įtariamiesiems bus išsiųsti per kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas. Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla bus perduota teismui, o kaltinamojo akto nuorašas įtariamiesiems bus išsiųstas per baudžiamojo proceso įstatyme ir tarptautinėse sutartyse numatytas šios šalies institucijas. Beje, 2010 metų gruodį yra įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, sudarančios sąlygas perduoti teismui bylas be pačių kaltinamųjų (kai itin pavojingus nusikaltimus padarę užsienio valstybių piliečiai slapstosi nuo teisingumo ir naudojasi aplinkybe, kad užsienio valstybė Lietuvai neišduoda įtariamų asmenų). Naujosios pataisos sudaro galimybę tokius įtariamuosius teisti už akių, kadangi nėra galimybių juos apklausti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija