|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Piketas prieš antikonstitucinį flirtą Algimantas Zolubas
Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais. Tačiau nedidelė dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume, tegul kaip nori jie vadinasi, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra ženkliai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tokie poliaki na Litvie užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės, bet ir kai kurios Lenkijos piliečio teisės. Tarp tokių teisių asmens dokumentuose pavardes bei vardus rašyti lenkiškais rašmenimis, vietovių bei gatvių pavadinimus rašyti ar net išversti į lenkų kalbą. Lenkijos ambasada Lietuvoje jiems dalina Lenko kortas su Lietuvos lenkų įsipareigojimais Lenkijai bei jiems teikiamomis Lenkijoje ir Lietuvoje tam tikromis privilegijomis. Gal tos mažumos mažumai tebesisapnuoja Liublino unija, Želigovskis ir Pilsudskis Lietuvoje, gal jie lenkų kalbą vertina aukščiau už lietuvių, nes nei, tarkime, Rusijoje ar Amerikoje tokių teisių lenkai nereikalauja. Galėtume nekreipti dėmesio į svečių absurdiškus reikalavimus, tačiau Lenkijos valstybės vadovai mūsų valstybės vadovams kalba tą patį, o mūsiškiai valstybės vadovai tų kalbų pataikūniškai klauso, lenkų ambicijoms mūsų tautinio orumo žeminimo sąskaita pritaria, vykdo antikonstitucinį flirtą, žada problemą spręsti ir net teikia vilčių, kad lenkų asmens dokumentuose bus leista rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis, vietovių ir gatvių pavadinimus taip pat. Minimą flirtą, neturėdamas tam jokių Tautos įgaliojimų, pradėjo prezidentas Valdas Adamkus. Tiek buvusio prezidento ir premjero A. Brazausko, tiek prezidento V. Adamkaus perdėtas palankumas nepamatuotoms lenkų ambicijoms, Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų padėties pariteto nepaisymas iš Lenkijos pusės žeidžia lietuvių tautinį orumą, kenkia Lietuvos lenkų integravimuisi į lietuvių tautą ir jos valstybę. Čia dera pabrėžti, kad minimas išskirtinumas lenkams žemintų kitų Lietuvos tautinių mažumų orumą, jei tų tautybių atstovams asmens dokumentuose nerašytume pavardžių jų kalbų rašmenimis (rusų, žydų, arabų ir kt.). Nekalbant apie labai brangiai kainuojančias technines kliūtis, išskirtinumo precedentas vestų į tikrą Babelį. Lietuvos Konstitucijos 14-asis straipsnis valstybine kalba įtvirtino lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999 m. ir pakartotinai 2006 m. gegužės 10 d. išaiškino, jog valstybinė kalba privaloma visiems piliečiams ir visoje valstybės teritorijoje, todėl derybos dėl rašybos nelietuviškais rašmenimis, nevalstybinės kalbos vartojimas valstybinėse įstaigose prilygsta nesusipratimui, nes lietuvių tauta, patyrusi dešimtmečių lietuviškos spaudos draudimą, yra itin jautri kalbos bei rašybos pažeidimams. Kurstomas rašybos svarstymas tik galutinai sukompromituotų siūlymų autorius, nes toks svarbus Konstitucijos keitimas įmanomas tik tautai pritarus referendumu. Tokio pritarimo tikimybė neabejotinai lygi nuliui. Atkuriant Nepriklausomybę buvo labai ryškus iš užsienio palaikomas siekis suskaldyti Lietuvą gabalais ir ją politiškai dezintegruoti, kaip 1940 metais atsitiko Suomijoje ir jau mūsų laikais Moldovoje. Lietuva ryžtingai sužlugdė Jedinstvos, kuriai priklausė dalis rusų ir lenkų tautinės mažumos atstovų, planus, nors Lietuvos teritorinio skaldymo strategijos reliktai nuolat buvo puoselėjami, siūlant panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos apibrėžtą valstybinės lietuvių kalbos statusą ir atskirose vietovėse iškraipyti ir svetima kalba rašyti vietovardžius, gatvių pavadinimus, pasuose rašyti kitokia kalba Lietuvos piliečių pavardes ir vardus. Dabar tam viešai pritaria premjeras A. Butkevičius, žadėdamas tai legalizuoti. Tačiau tai ir būtų galimo Lietuvos valstybės teritorinio vientisumo pažeidimas ir priesaikos sulaužymas. Akivaizdu, kad LSDP koalicinės sutarties partnerė Lenkų rinkimų akcija (LRA) neatsisakė teritorinės autonomijos ir visomis išgalėmis siekia ją įteisinti, pažeisdama LR Konstituciją. Antai LRA nariai neatsisako Lenko kortos, kuri liudija lojalumą kitai valstybei, o Seimo narys M. Mackevičius su Lenko korta net įsibrovė į LR Seimo Saugumo komitetą ir turės galimybę prieiti prie slaptų dokumentų. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), linkėdama užsienio reikalų ministrui ir Premjerui išminties neperžengti santykių su kaimynine Lenkija gerinimo vardan įstatymais įtvirtintos ribos, netenkinti kaimyninės valstybės numanomų negerų kėslų, raštu įsakmiai persergėjo neteikti išimtinių privilegijų Lietuvos lenkų tautinei mažumai. Užsienio reikalų ministro vizito į Lenkiją išvakarėse LLKS prie Užsienio reikalų ministerijos vasario 6 d. organizavo piketą, dar kartą paragino išvengti pažadų, keliančių pavojų Lietuvos teritoriniam vientisumui bei LR Konstitucijos pažeidimams.
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |