2013 m. vasario 8 d.    
Nr. 6
(2030)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Nuo kūrybos grožio iki idėjos apie Dievą Kūrėją

Visata – tobula ir didinga, kupina nuostabaus grožio. Viena jos planetų – Žemė – su organinės gyvybės stebuklu Saulės spinduliuose, su kuriančios minties stebuklu žmonijos bendrijoje yra nepaprasta. Visa tai jaučiu aš – maža Visatos dalelytė, – bet mintimi ją perprantu. Ta mintis vystosi perduodant bendravimą iš kartos į kartą. Jei to nebūtų, tai nebūtų minties laimėjimų, kuriuos mes vadiname mokslu, nebūtų aplinkos valdymo. Į tai nukreipta didžiausia pastangų dalis, gundanti mintis sukurti čia, žemėje, rojų.


Apie vieną pažintį

Pradėdama rašyti darau intenciją, kad Tau, Dieve, patikčiau: „Kur nėra klusnumo, ten nėra dorybės, ten nėra gėrio; kur nėra gėrio, ten nėra meilės; kur nėra meilės, ten nėra Dievo; ir kur nėra Dievo, nėra ten nė dangaus“ (šv. Pijus iš Pietralčinos).

Pažintis su šv. Barbora prasidėjo prieš septyniolika metų Paštuvos Šv. Barboros, mergelės ir kankinės, vardo bažnytėlėje. Virš tabernakulio buvo pakabintas Jos gražus paveikslas su Eucharistiniu Jėzumi, kardu ir palmės šakele. Šventoji Barbora yra  iš tų šventųjų, kurie turi galią užtarti sergant ir meldžiant laimingos mirties. Drįstu dar prašyti tikėjimo ir drąsos sau ir kitiems broliams ir sesėms Kristuje, kad ir didžiausių kentėjimų ar kankinimų valandą neišsižadėtume Kristaus.


Malda yra didelė galia

Daug metų gyvenu Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijoje. Joje suaktyvėjo veikla pradėjus dirbti klebonui kun. Vyteniui Vaškeliui. Malda yra didelė galia prašant Dievo užtarimo, paramos, o jis to siekia. Sunkumai užklupo rudenį – trys  artimųjų mirtys, ligos priepuoliai. Nuolat  bendravau su klebonu, meldėmės, sveikata šiek tiek gerėjo. Bet pakartotiniai priepuoliai privertė ryžtis operacijai. Vežant į operacinę mintyse prašiau: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Ant operacinio stalo persižegnojusi išvydau šviesą ir klebono veidą. Operacija pavyko, po trijų dienų buvau išleista iš ligoninės. Ačiū, gerbiamas klebone, kad esate su manimi skausme, varge ir maldose. Laišką baigiu tokiomis eilėmis:


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija