|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
1863 metų sukilimo metai Vienuolyne paminėtas 1863 metų sukilimas
Vasario 3 dieną Kaune, Šv. Jurgio bažnyčioje ir pranciškonų vienuolyne, įvyko 1863 metų sukilimo 150-ųjų metinių paminėjimas. Jį organizavo Šv. Jurgio kankinio pranciškonų vienuolynas, Kauno krašto bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo šaulių II rinktinė. Šv. Mišias aukojo kun. Paulius Bytautas OFM. Jų pradžioje gražų, ugningą žodį tarė svečias iš Vilniaus kun. Astijus Kungys OFM. Pamokslininkas patarė pelus atskirti nuo grūdų, kaip yra mokęs Jėzus. Juk įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiais, ypač sukilimų metais, Lietuvos bajorija, dvasininkija, vienuolijos, tarp jų ir pranciškonai, kurie tada buvo vadinami bernardinais, įsijungė į 1863 metų sukilimą. Pasak br. Astijaus, po 1831-ųjų sukilimo praėjus dešimčiai metų, šis vienuolynas buvo uždarytas, o vienuoliai buvo ištremti į Sibiro platybes, tačiau dalis tų, kurie liko Lietuvoje, dalyvavo 1863 metų sukilime. Toji brolių, kunigų auka dar labiau uždegė žmones. Represijos, vykusios po 1863 sukilimo, kai lietuvių kalba suvaržyta, lotynų abėcėlė uždrausta, katalikų tikėjimas dar labiau persekiojamas, davė pradžią mūsų tautinei sąmonei, paskatino dar labiau mylėti Katalikų Bažnyčią, dar labiau susitelkti bažnyčiose ir melstis Dievui. Tai buvo ne vien politinis pasipriešinimas. Buvo svarbu atgauti abiejų tautų lenkų ir lietuvių nepriklausomybę. Dvi tautos, du visuomenės sluoksniai kilmingieji (bajorija) ir valstiečiai visi kaip vienas stojo už mūsų ir jūsų laisvę. Be tos meilės nebūtų sukilimo, kovos, pasišventimo. Ta meilė pagimdė dabarties Lietuvą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |