|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Krikščioniškasis kančios ir gydymo supratimas Mindaugas BUIKA
Popiežiaus ir Altiotingo šventovės ryšys Artėjant Pasaulinei ligonių dienai, maldininkų žvilgsniai vėl krypsta į didžiąsias Dievo Motinos šventoves, nes kaip tik jose nuo seno daugelis ieško užtarimo nelaimėse ir sveikatos malonių. Vasario 11-ąją, kai liturgijoje celebruojama Lurdo Dievo Motinos šventė, šiemetiniai jau 21-ą kartą Bažnyčioje minimos Pasaulinės ligonių dienos renginiai bus sutelkti Altiotingo Marijos šventovėje, kuri dėl stebuklingų išgijimų gausos netgi vadinama Vokietijos Lurdu. Tai seniausia Dievo Motinai dedikuota Bavarijos žemės centre Pasau vyskupijoje esanti šventovė, kurią kasmet aplanko iki milijono piligrimų. Ypač Velykų metu ir vasarą daug jaunų žmonių iš visos Vokietijos pėsčiomis atlieka piligrimystes į Altiotingo miestelio aikštėje esančią koplyčią, tradiciškai vadinamą Malonių koplyčia (vokiškai Gnadenkappelle), pasimelsti prie čia esančio malonėmis garsėjančio senovinio Dievo Motinos atvaizdo, prie kurio sudėta daug votų, dėkojant už atgautą stiprybę. Čia taip pat galima pamatyti daugelį sidabrinių urnų, į kurias senovėje vokiečių kilmingieji aristokratai prašė sudėti savo širdis po jų mirties. Malonių koplyčia, su iš medžio išskaptuota Juodosios Madonos skulptūra, bei šalia pastatytas vienuolynas su bažnyčia, vietos valdovų rūpesčiu, Altiotinge atsirado dar VII amžiuje ir, kaip visas Bavarijos regionas, išgyveno permainingą istoriją: nuo 910 metais įsiveržusios vengrų kariaunos plėšikavimo, kai buvo sudeginta bažnyčia ir abatija, iki Antrojo pasaulinio karo dramos, kai Altiotinge užsibarikadavus nacių SS daliniams šventovę nuo sunaikinimo pavyko išgelbėti tik dvasininkų ir pasauliečių katalikų gyvybės aukos kaina. Altiotingo Dievo Motinos šventovė labiausiai išgarsėjo ir tapo tikru liaudiškųjų piligrimysčių centru po 1489 ir 1490 metais įvykusių stebuklų su žuvusių jaunų žmonių gyvybės atgavimu. Pirmu atveju, kaip pasakojama, vandens telkinyje prigėrusį trejų metų kūdikį motina atnešė į koplyčią, melsdama Švč. Mergelės Marijos pagalbos grąžinti vaikui gyvybę, ir jis atgijo. Panašus stebuklingas išgijimas įvyko ir antruoju atveju, kai arkliu traukiamas vežimas pervažiavo ir užmušė kūdikį, kurio kūną tėvai atnešė į Malonių koplyčią, melsdami pagalbos. Daugelį šimtmečių Altiotingo šventovę prižiūrinčioje vienuolių kapucinų bendruomenėje šventumu ypač išgarsėjo brolis Konradas Parcamietis OFM Cap (18181894), kurį popiežius Pijus XI iškilmingai kanonizavo 1934 metais. Beveik keturis dešimtmečius kapucinų bendruomenėje paprastu sargu tarnavęs brolis Konradas mažai rūpinosi savimi, sunkiai dirbo, buvo artimoje bendrystėje su Kristumi, rodė didelį pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Jis buvo įgijęs pranašystės ir žmogaus sielos suvokimo dovaną, dėl to daug pagelbėdavo ir jauniems, ir seniems, kurie prašydavo patarimo ar gydymo. Brolio Konrado Parcamiečio gyvenimas ir darbai bei jo kanonizacija padarė didelį įspūdį jaunajam Jozefui Ratcingeriui (vėliau kardinolui, o dabar popiežiui Benediktui XVI), kuris užaugo netoli Altiotingo, dažnai su tėvais ir bendraamžiais keliaudavo į šią šventovę. Šis kuklus šventasis (brolis Konradas) yra didis ženklas mūsų laikams, kuris vis labiau paliečia mano vidų ir jaučiu vis didesnę vienybę su juo, vėliau yra pasakęs kardinolas J. Ratcingeris. Kaip tuometinis didžiausios Bavarijos diecezijos Miuncheno arkivyskupas, jis į Altiotingą atlydėjo popiežių Joną Paulių II, savuoju vizitu 1980 metais pagerbusį šią garsią Dievo Motinos šventovę. Paskirtas darbuotis į Vatikaną svarbioms Tikėjimo mokslo kongregacijos prefekto pareigoms, kardinolas J. Ratcingeris taip pat nuolat atlikdavo piligrimystę į Altiotingą, o 1989 metais vadovavo šios šventovės 500-ųjų metinių jubiliejaus inauguracijai. 2005 metų balandžio pabaigoje išrinktas popiežiumi Benediktu XVI, jis su padėka priėmė Altiotingo mero Herberto Hofbauerio brangią dovaną stebuklingo Dievo Motinos atvaizdo tikslią kopiją, ta proga pavadindamas šventovę Bavarijos širdimi ir viena iš Europos širdžių. Šventasis Tėvas, jau kaip pontifikalinis piligrimas, sugrįžo į Altiotingo Dievo Motinos šventovę 2006 metų rugsėjo 11 dieną, per savo pirmąjį vizitą tėvynėje Vokietijoje. Tuomet jis padovanojo savo vyskupišką žiedą, kurį nešiojo būdamas Miuncheno ganytoju. Dabar šis žiedas įmontuotas į Švč. Mergelės Marijos atvaizdo karūną. Kvietimas būti geraisiais samariečiais Esant tokiam artimam Popiežiaus ryšiui su šia vieta, turbūt nereikia stebėtis, kad Benedikto XVI sprendimu šiemetiniai pasaulinės ligonių dienos renginiai vyks būtent Altiotingo Dievo Motinos šventovėje. Vadovaujant Šventojo Tėvo atstovui, Popiežiškosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos pirmininkui lenkui arkivyskupui Zygmuntui Zimovskiui, ten jau nuo vasario 7 dienos kartu su liturginėmis iškilmėmis vyksta tarptautinis kongresas tema Daryti gera tiems, kurie kenčia, subūręs sielovadininkus, socialinius darbuotojus ir medikus. Taip pat lankomos ligoninės, kitos medicinos ir socialinės globos įstaigos, vyksta hierarchų susitikimai su Bavarijos politiniais ir visuomeniniais veikėjais sveikatingumo (fizinio ir psichinio) aptarimui. Savo tradiciniame kreipimesi Pasaulinei ligonių dienai Eik ir tu taip daryk (Lk 10, 37) popiežius Benediktas XVI siūlo apmąstyti evangelinę Gerojo Samariečio figūrą, pažymėdamas, kad savo mokymui būdingu palyginimu Jėzus nori padaryti suprantamą Dievo stiprią meilę kiekvienam žmogui, ypač sergančiam ir kenčiančiam skausmą. Kaip ir Gerasis Samarietis, kiekvienas Jėzaus mokinys turi dvasiškai ir medžiagiškai padėti sužeistiesiems ir silpniesiems, kurie prašosi pagalbos, nors jie būtų mums nepažįstami, kitos kultūros ar tikybos. Šventasis Tėvas linki ir patiem ligoniams prasmingai išgyventi savo sunkią padėtį, cituodamas vilčiai skirtos enciklikos Spe Salvi mintis: žmogų gydo ne kančios vengimas, ne bėgimas nuo jos, bet gebėjimas kančią priimti bei per ją bręsti vienijantis su Kristumi, kuris begaline meile kentėjo. Vystydamas tokią krikščioniškuoju tikėjimu paremtą įžvalgą, popiežius Benediktas XVI primena, kad Bažnyčios tėvai Gerojo Samariečio figūrą tapatino su pačiu Jėzumi, o palyginime minimame žmoguje, pakliuvusiame į plėšikų rankas, matė Adomą ir visą nuodėmės sužeistą žmoniją. Jėzus, kuris yra Dievo Sūnus ir apreiškia dangiškojo Tėvo begalinę meilę, kupinas gailestingumo nusileidžia į žmogiškosios kančios bedugnę, kad ten išlietų paguodos aliejaus ir vilties vyno. Nurodydamas į dabar švenčiamą Tikėjimo metų kontekstą, Šventasis Tėvas linki, kad su dvasiniu atsinaujinimu visi bažnytinės bendruomenės nariai vienas kitam būtų geraisiais samariečiais, taip dar stipriau liudydami artimo meilės tarnystę. Šia proga Popiežius savo laiške pamini keletą žinomų Bažnyčios istorinių asmenybių, su atsidavimu tarnavusių kenčiantiems žmonėms, iškėlusių kančios žmogiškąjį ir dvasinį vertingumą: šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresę; praėjusiame šimtmetyje gyvenusį ligonių globėją Dievo tarną kunigą Luidžį Novarėzę, raupsuotųjų apaštalą Raulį Folro, palaimintąją Kalkutos Motiną Teresę, tarnavusią pirmiausia tiems, kurie yra nenorimi, nemylimi, negerbiami, bei paties Benedikto XVI pernai kanonizuotą šv. Oną Šefer, kuri savo sunkią ligą ir negalią pavyzdingai vienijo Kristaus kančiomis. Pagaliau Šventasis Tėvas nurodo daugybę sunkių išgyvenimų patyrusią Švč. Mergelę Mariją, kuri niekada neprarado vilties, kad Dievas nugalės blogį, kančią ir mirtį: ji moka Betliejaus oloje gimusį ir ant kryžiaus mirusį Dievo Sūnų priimti tikėjimo ir meilės glėbyje. Visa tai, ypač Kristaus prisikėlimas, dovanoja kenčiantiems viltį ir atnaujintą tikrumą Viešpaties artumu bei paguoda, tvirtina popiežius Benediktas XVI. Baigdamas dokumentą, jis kreipiasi į sveikatos apsaugos institucijų darbuotojus bei visą pilietinę visuomenę, į vyskupijas ir parapijų bendruomenes, į vienuolijas ir savanorių draugijas, linkėdamas drąsiai vykdyti krikščionišką pašaukimą kenčiančiųjų labui. Jis primena palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkojo paraginimo Christifideles laici mokymą, kad didžiadvasiškai ir su meile priimdama kiekvieną žmogišką gyvybę, ypač silpną ir ligotą, Bažnyčia įgyvendina esminį savo misijos matmenį. Visuotinių ir dalinių atlaidų katechezė Pasaulinės ligonių dienos religinį minėjimą sustiprina popiežiaus Benedikto XVI nurodymu suteikta galimybė ta proga tikintiesiems gauti visuotinius ar dalinius atlaidus. Apie tai sausio 25 dieną paskelbtame dekrete pranešė Vatikano tribunolo, tvarkančio atgailos klausimus Apaštališkosios penitenciarijos vadovai: didysis penitenciarijus ispanas kardinolas Manuelis Monteira de Kastro ir regentas lenkas vyskupas Kšištofas Nykielis. Dokumente jie primena, kad Kristus per šventą Kryžiaus kančią atliko Atpirkimą, todėl visi žmonės gali prisidėti ir dalyvauti išganingame Viešpaties kentėjime. Tą patvirtina ir apaštalas šv. Paulius, kuris savo Laiške kolosiečiams moko: Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia (Kol 1, 24). Apaštališkosios penitenciarijos dekrete taip pat pažymima, jog šiais Tikėjimo metais, skirtais tikram tikėjimo išpažinimui ir teisingam jo interpretavimui, vertinga priimti nušviečiantį Vatikano II mokymą apie krikščioniškos kančios prasmę. Todėl cituojamas Susirinkimo dekretas apie pasauliečių apaštalavimą Apostolicam Actuositatem, kuriame akcentuojama, jog kadangi artimo meilės ir gailestingumo darbai yra geriausias krikščioniškojo gyvenimo įrodymas, todėl ruošiant pasauliečius apaštalavimui, reikia juos skatinti šiuos darbus praktikuoti, kad tikintieji nuo pat vaikystės įprastų užjausti brolius ir dosniai pagelbėtų vargstantiems. Šioje tikros atgailos ir gailestingosios meilės raiškos, Gerojo Samariečio pavyzdžiu, skatinimo dvasioje ir dovanojami atlaidai tiems, kurie šia intencija meldžiasi bei tarnauja sergantiems ir kenčiantiems broliams ir sesėms, keldami nuolankų pasitikėjimo žvilgsnį į Viešpatį. Šiuo konkrečiu atveju ypatingieji visuotiniai atlaidai suteikiami visiems, kas įvykdydami bendrąsias sąlygas atlaidams gauti (sakralinė išpažintis, šv. Komunijos priėmimas, malda Šventojo Tėvo intencijomis) vasario 711 dienomis dalyvaus Altiotingo Marijos šventovėje vyksiančiose pagrindinėse Pasaulinės ligonių dienos iškilmėse arba kitose šventovėse, kur pamaldos šiam tikslui vyks pagal vietinės bažnytinės vadovybės nurodymą. Pasaulinės ligonių dienos visuotinius atlaidus gali pelnyti ir tie tikintieji, kurie dėl savo tarnystės ligoninėse ar slaugos namuose negalės dalyvauti minėtose pamaldose, bet šiuos savo darbus aukodami Viešpačiui pamaldžiai sukalbės Tėve mūsų, Tikėjimo išpažinimą, mels Švč. Mergelės Marijos užtarimo, sieloje visiškai atsiribos nuo bet kokios nuodėmės bei pasižadės artimiausiu metu, kada galės, išpildyti įprastines visuotinių atlaidų gavimo sąlygas. Visuotinius atlaidus taip pat gali pelnyti tie tikintieji, kurie dėl savo ligotumo, senyvo amžiaus bei kitų panašių pateisinamų priežasčių negalės tiesiogiai dalyvauti minėtose Pasaulinės ligonių dienos ceremonijose, bet vienysis maldoje su Šventuoju Tėvu ir ypač, jeigu galės stebėti Pasaulinės ligonių dienos liturgijos transliavimą per televiziją ar klausyti per radiją, melsdamiesi už ligonius, prašydami jiems Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos (Salus Infirmorum) užtarimo. Kartu su tokiu dvasiniu dalyvavimu ir savo kūno bei dvasios kančių aukojimu Dievui, atlaidams gauti jie taip pat turi visiškai atsiriboti nuo bet kokios nuodėmės ir pasižadėti kiek įmanoma anksčiau išpildyti kitas įprastas jų pelnymo sąlygas. Pagaliau, dalinių atlaidų gavimui minėtomis dienomis tikintieji turi nuolankia širdimi kreiptis į gailestingąjį Dievą, karštai melsdamiesi už ligonius dabartinių Tikėjimo metų dvasioje. Pažymėtina, kad atlaidus, tai yra, laikinos bausmės už išpažintas nuodėmes visišką ar dalinį panaikinimą, galima pelnyti ne tik asmeniškai sau, bet ir mirusiems artimiesiems.
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |