Kurianti
Lietuva

2013 metai

Išnašos

Žvilgsnis į lietuvininkų kraštą

Kelios draugiškos pastabos apie Algirdo Antano Gliožaičio knygą „Mažosios Lietuvos žemė XVIII – XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“

Gintautas Ereminas

Kovo 19 dieną Lietuvos istorikų bendruomenei ir visiems besidomintiems Mažosios Lietuvos istorija buvo pristatyta topografo, kartografo, žemėtvarkininko, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) nario Algirdo Antano Gliožaičio istorinė studija Mažosios Lietuvos žemė XVIII – XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose. Tai – neeilinė knyga Mažosios Lietuvos tematika. Ji užima garbingą vietą tarp tokių monumentalių veikalų, kaip D. Kauno Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940 (1996), A. Matulevičiaus Mažoji Lietuva 18 amžiuje: lietuvių tautinė padėtis (1989), A. Juškos Mažosios Lietuvos mokykla (2003), M. Gelžinio Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva (1996), P. Žostautaitės Klaipėdos kraštas 1923-1939 (1992), I. Lukšaitės Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: 16 amžiaus trečias dešimtmetis–17 amžiaus pirmas dešimtmetis (1999), L. Citavičiūtės Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai (2004), N. Kitkausko ir L. Kitkauskienės Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje (2002).

Išnašos

„Prezidentinė Lietuva...“ – naujas žodis istoriografijoje

Gintaras Visockas

Knygos viršelis

Iki šiol daug kalbėta apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, kai, girdi, saujelė sąmokslininkų nuvertė demokratinę valdžią Lietuvoje ir įvedė tariamai fašistinį tautininko A. Smetonos režimą.

Panašiai dar daug kas galvoja ir šiandieninėje nepriklausomoje Lietuvoje. Ir neatsitiktinai. Iki šiol nebuvo rimtesnės studijos apie tą įvykį ir jo įtaką lietuvių tautos ir jos nepriklausomos valstybės raidai.