|
Žodį tarė profsąjunga
Benjaminas ŽULYS
Lietuvos profesinė sąjunga Sandrauga surengė Kaune eiseną-mitingą nuo šios organizacijos būstinės ir ėjo per visą Laisvės alėją iki miesto savivaldybės. Mitinguotojai nešė plakatus su įvairiais užrašais: Kainos dabar prieinamos prieini, pasižiūri ir nueini, Jaunas žmogus be praktikos tai nereiškia, kad be proto ir kitais. Prie savivaldybės, vėliau spaudos konferencijoje kavinėje Miesto sodas profsąjungos aktyvistai kalbėjo apie profsąjungų vaidmenį siekiant teisingumo įvairiose gyvenimo srityse, valdininkų atsakomybę prieš visuomenę, eilinį Lietuvos pilietį.
Spaudos konferencijos tema buvo Darbo kodeksas atšaukiamas tegyvuoja savivalė. Sandraugos pirmininkas teisininkas Kęstutis Juknis susirinkusiems priminė, kad neseniai sukako dešimt metų, kai Lietuvoje buvo priimtas Darbo kodeksas, todėl šios dienos renginys glaudžiai susijęs su oranizacijos metinėmis. Ir kitose mūsų šalies organizacijose buvo rengiamos konferencijos, diskusijos, pasisakymai. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prisidedant Teisingumo ministerijai, organizavo konferenciją Darbo kodekso dešimtmetis: šiuolaikiniai iššūkiai nacionalinei darbo teisei. Konferencijoje diskutavo darbo teisės istorijos, teorijos ir praktikos žinovai. Buvo pasisakyta ir už Darbo kodekso modernizavimą bei įstatymų peržiūrą. Darbo teisės žinovas profesorius T. Davulis ragino pažvelgti į šiandieninį jauną žmogų veiklų, entuziastingą, laisvą. Jam esą nesvarbu, kokiame pasaulio krašte jam pasiūlys darbą, jis neskiria darbo laiko nuo laisvalaikio, todėl jam nerūpi tie gniaužtai, kurie jį varžo. Pasak profesoriaus, Lietuvos darbo kodekso nuostatos kelia pašaipą užsienio investuotojams ir jaunimui.
Gyvenimas rodo, kad kol mokslininkai, politikai kalba, darbo įstatymų pažeidimų karavanas eina. Tad aišku, kad tik profesinės sąjungos yra tikrosios darbo teisės praktikos žinovės. Lietuvos profesinė sąjunga Sandrauga negali sutikti su minėto mokslininko nuomone, nes ne mokslininkai, bet profesinių sąjungų atstovai kiekvieną dieną susiduria su darbo teisės taikymo realybėmis. Profesoriaus minimas nepriklausomas ir aktyvus, neskaičiuojantis darbo ir laisvalaikio laiko jaunimas šiandien mina Sandraugos slenkstį ir konsultuojasi su teisininkais dėl jiems nemokamų atlyginimų, neapmokamų viršvalandžių, šventinių, poilsio bei naktinių darbo valandų. Aišku, kad neturintys daug darbo praktikos ir žinių jaunuoliai tampa nesąžiningų darbdavių įkaitais. Kauno apskrityje veikiančiose trijose Darbo ginčų komisijose per 2013 metų keturis mėnesius individualūs darbo ginčai skaičiuojami tūkstančiais, iš jų daugiau nei 90 procentų yra dėl nesumokėtų ar neteisingai sumokėtų įvairių darbo išmokų. Pagalvokime, kas atsitiktų, jei Darbo kodeksas nesikištų į šio klausimo reguliavimą ir paliktų darbdaviui susitarti su jaunimu. Nenuostabu, kad jaunimas emigruoja į užsienį. Juk neišvyksta į šalis, kuriose didžiausia bedarbystė arba labiausiai pažeidinėjamos darbuotojo teisės, todėl viena iš jaunimo emigravimo priežasčių reikia laikyti valstybės bei darbdavių politiką.
Kyla esminis klausimas, ar darbo teisės normose turi išlikti esminiai darbdavį nuo savivalės varžantys ir bent minimaliai nuo savivalės apsaugantys kriterijai ar, kaip šiandien kai kas mano, Darbo kodeksas turi būti modernizuojamas, liberalizuojamas ir kitaip šluojamas, sakė K. Juknis.
Mitinge ir spaudos konferencijoje kalbėjusi Nepriklausomo jaunimo judėjimo prezidentė Elžbieta Rinkevičiūtė irgi minėjo jaunimo gyvenimo mūsų šalyje ypatumus. Jos manymu, jaunimui būdingas pasyvumas, jo auklėjimui skiriama nepakankamai dėmesio. Skaudi problema masinė jaunimo emigracija į užsienį. Jo Lietuvoje lieka vis mažiau. Tad kokia Lietuvos ateitis be dabartinio jaunimo?
Apie profsąjungų veiklą Lietuvoje mintimis dalijosi Sandraugos teisininkė Živilė Čeplauskė, kiti renginio dalyviai.
Buvo pristatyta rašytojos, Sandraugos bičiulės Ilzės Butkutės knyga Atleisk savo šefą, išleista 2000 egzempliorių tiražu. Knygoje pasakojama tikra istorija, nutikusi vienoje didelėje ir turtingoje reklamos agentūroje Vilniuje. Įmonės vadovai daug metų džiaugėsi gebėjimu atleisti žmones be išeitinių kompensacijų, išguiti iš darbo po motinystės atostogų grįžusias motinas. Leidinyje pateikiama ir daugiau neteisybę patyrusių žmonių pasakojimų apie motinystės ar tėvystės teisių pažeidinėjimus įvairiose organizacijose. Knygoje yra apie 30 skyrių, skirtų darbo įstatymams ir gyvenimiškiems pavyzdžiams. Vieni tokių Turėk savo užnugarį, Sakyk ne nėščiųjų terorizavimui. Autorė pataria skriaudžiamiems žmonėms kreiptis į advokatus, o profsąjunginių organizacijų nariams kreiptis į jas. Beje, ir K. Juknis sakė, kad Sandrauga gina savo narius, yra laimėjusi daug bylų.
Knygoje Atleisk savo šefą pateikiami aprašytų pavyzdžių komentarai, duodama patarimų, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju, kitų patarimų. Knygos autorė tvirtai sako, kad negalioja joks įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai.
© 2013 XXI amžius
|