Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Devynis vaikus išauginusiam tėvui ir dabar  pritrūksta laiko

Bronius VERTELKA

Devynių vaikų tėvas Aloyzas Kuodis iš Šilagalio

Šilagalyje gyvenantys Aloyzas ir Emilija Kuodžiai kartu išgyveno 50 metų, išaugino devynis vaikus, sulaukė 18 anūkų ir vieno proanūkio. Tėvo dienos išvakarėse jų auksinių vestuvių iškilmės vyks jaukiame Žemaitijos kampelyje Pakutuvėnuose. Tokią dovaną tėvams pateikė jų vaikai. Kartu bus minimas Aloyzo 80-metis.

Aloyzas yra kilęs iš Vabalninko parapijos Čypėnų kaimo. Tėvai – Dominykas ir Morta – buvo ūkininkai, turėjo 25 hektarus žemės. Tiek jos gavo keldamiesi iš kaimo į vienkiemį. Žemė buvo krūmais nusėta, prastoka, tad vargo su ja turėjo. Tėvai buvo religingi. Sekmadieniais – jokių darbų, išskyrus gyvulių priežiūrą. Į bažnyčią vykdavo pasikinkę arklius. Vykstant kolektyvizacijai ir juos atėmus, šeima 10 kilometrų kelią įveikdavo pėsčiomis basa, tik prie miestelio apsiaudavo. Artėdami prie Vabalninko, sutikdavo vis daugiau žmonių, o prie bažnyčios jų būdavo jau didžiulis būrys. Šventovėje senų žmonių būdavo mažai – vis vaikai, jaunimas, moterys. Ypač gražu buvo tai, kad apie motinas apstodavo po 5–6 vaikus. Tuo metu buvo gausios šeimos. Vaikams tėvų žodis buvo šventas. Kuodžių šeimoje augo broliai Aloyzas ir Pranciškus (dar du vaikai maži mirė). Brolis už Aloyzą buvo devyneriais metais vyresnis, tad jaunesnįjį visaip globojo. Nusipirkęs dviratį, pasisodindavo jį ant kartelės ir abu vėju lėkdavo į bažnyčią. Tėvai nuo mažens vaikus pratino prie darbo.

Elektriko specialybę Aloyzas įsigijo Panevėžyje, jau atitarnavęs armijoje, dirbo kaimuose su aukštos įtampos laidais. Elektrą į tėvų sodybą pats įvedė.

Su būsima žmona Emilija susipažino šokiuose. Iškart patiko jam paprasta kaimo mergina dar ir todėl, kad ne komjaunuolė. Pažintį užmezgė žiemą, o jau vasarą susituokė. Pas uošvius išgyveno 17 metų. Tiek pat jis buvo ir zakristijonas Smilgių bažnyčioje. Prikalbino klebonas sakydamas: „Tarnavai armijoje, tad ir Bažnyčiai turi patarnauti“. Į uošvių sodybą grėsmingai kėsinantis melioracijai, Aloyzas nusižiūrėjo vietą statytis Šilagalyje. Per porą metų pasistatė ūkinį pastatą beveik vien savo jėgomis, dviaukščiam gyvenamajam irgi daug savo rankų darbo įdėjo. Tik sienas mūrijo ne pats. Pamatus su vaikais kasė. Juos auklėjo darbu.

Kuodžiai išaugino devynis vaikus. Aloyzas sako, jog, rodos, juos augindamas ir didelio vargo neregėjo. Daug pavažinėta po Lietuvą. Būdavo, šeimą susodina į „Moskvičiuką“ ir lekia į numatytus atlaidus. Automobilį pirko už pinigus, gautus užauginus ir pardavus ankstyvąsias bulves. Tuo metu tai buvo neblogas verslas, mažai kas juo užsiimdavo.

Šiaip su vaikais dažniausiai būdavo žmona Emilija. Artėdama prie 50-mečio, ji, kaip daugiavaikė motina, jau galėjo tikėtis pensijos, bet ją norėjo didesnę gauti. Tada Aloyzas su kolūkio valdžia sutarė, jog jis tvarte mėšlą išvalys vienas, nors šiaip tą darbą dirbdavo po du žmones, o atlyginimą mokės ir jam, ir žmonai. Taip ji galės pasididinti pensiją. Kadangi tokį sunkų darbą atlikti norinčių nebuvo, kolūkio valdžia sutiko. Po kurio laiko pamatę, jog šį darbą Aloyzas pajėgus padaryti vienas, nutarė nebemokėti atlyginimo už du. Aloyzas pasijuto apgautas, nebeliko jam ir elektriko darbo. Supykęs du mėnesius išvis nėjo į kolūkį. Pirmininkas su partorgu trypdami kojomis bandė jį visaip gąsdinti. Kvietė ir saugumas, ten priekaištavo, kodėl savo vaikus leidžia patarnauti bažnyčioje. Vėliau jis vis dėlto grįžo į kolūkį ir toliau dirbo elektriku.

Iš devynių Kuodžių vaikų keturios dukros baigė aukštuosius mokslus. Edmundas, Rita, Jonas, Kristina įsikūrę Kaune, Rožytė – Airijoje, Virginija – JAV, Danguolė – Panevėžyje. Tomas pasistatė netoli tėvų namų ir ūkininkauja. O Aušra – vienuolė, darbuojasi Afrikoje – tai Ruandoje, tai Kongo Demokratinėje Respublikoje. Pradžioje ji įsigijo psichologės specialybę Šiaulių pedagoginiame universitete, vėliau mokėsi Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Moka užsienio kalbų. Dar būdamas zakristijonu ir eidamas procesijoje su smilkytuvu, Aloyzas pagalvodavo, kad nors vienas iš jo vaikų, kaip jis dabar, patarnautų Bažnyčiai. Taip buvo Dievo nurodyta, kad dukra pasuktų į vienuolystės kelią. Tėvas tiki, kad dukros kelias bus toksai pat ir toliau.

Apie Kuodžių sodybą – nemenkas savos žemės plotelis. O kai kitų darbų nebebuvo, sumanė prie namų įsiveisti medelyną. Augina obelų, slyvų, abrikosų, persikų sodinukus. Sekasi neblogai. Tėvui padeda vaikai. Užtenka vietos ir užsiauginti savas daržoves.

Vieną žiemą tris mėnesius Aloyzui teko pagyventi JAV dukros Virginijos šeimoje. Turėdamas aibę laisvo laiko, sėsdavo ant dviračio ir per dieną numindavo apie pusšimtį kilometrų, bet labai stebėdavosi, kad važinėdamas sutikdavo tik kelis einančius žmones. Stebino amerikiečių užsidarymas savo namuose. „Nekeisčiau Lietuvos į jokią kitą šalį, čia viskas sava“, – sakė A. Kuodis.

Jis nesmerkia tų, kurie ne iš gero gyvenimo vyksta uždarbiauti į užsienio šalis. Taip pamato pasaulio, šiaip praplečia žinių akiratį. Senolio įsitikinimu, savo gerove turėtų rūpintis ne vien valdžia, bet ir patys žmonės. Laisvoje Lietuvoje yra įvairių galimybių. Antai dukra Rožytė gyvena Airijoje, bet su nostalgija nuolat prisimena Lietuvą.

Šilagalietis mėgsta piligrimines keliones, lanko šventas vietas. Tris kartus pabuvojo Medžiugorjėje, ketina dar kartą ten apsilankyti, du kartus svečiavosi Lurde, vienąkart – Fatimoje. Vienas Kūčias ir Kalėdas šventė Vatikane. Gerai žinoma Aloyzui Čenstakava Lenkijoje ir Agluona Latvijoje.

Pakeliauti arčiau, po Lietuvą, neatsisako ir žmona Emilija.

Vasarą dažnas Aloyzo palydovas – dviratis. Juo važiuoja į Panevėžio bažnyčias. Sulaukęs Šeštinių būtinai aplanko Uliūnų, per Šv. Antaną – Velykių šventovę. Aloyzas su žmona yra aktyvūs pamaldų Šilagalyje, kurioms vadovauja Jonas Mališauskas, dalyviai. Jis dar dainuoja Šilagalio kultūros centro folkloro ansamblyje „Šarma“. Neseniai vykusioje rajono saviveiklinių kolektyvų apžiūroje jis gerai pasirodė ir buvo pakviestas į Dainų šventę Vilniuje. Žalingų įpročių neturintis ir mėgstantis judrų gyvenimą Aloyzas sako, kad dažnai darbams pritrūksta laiko. Smagiausia jam būna, kai per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas – susirenka vaikai su savo antrosiomis pusėmis bei atžalomis. Tuomet prie stalo susėda apie 40 artimiausių žmonių.

Senolis neslėpė, kad per 50 vedybinio gyvenimo metų būta visko, tačiau didelių kivirčų nepasitaikė, o mintis apie skyrybas net nebuvo atėjusi. Kaimo žmogų piktina tai, kad norima įteisinti homoseksualų ir lesbiečių santuokas, net už tai pasisako kai kurie Seimo nariai. „Kur nueisime taip elgdamiesi?“ – su nerimu klausė A. Kuodis.

Šilagalys, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“