Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pėsčiomis su kryžiumi į Gvadelupę

Inesė Ratnikaitė

Gegužės 19 dieną Šiaulių miesto gatvėmis, giedodami giesmes, nešdami ant pečių masyvų kryžių, su vėliavomis ėjo maldininkų būrelis. Piligrimų žygis neapsiribojo Šiauliais ar Lietuva. Kryžius bus nešamas į Meksiką, į Gvadelupę.

Piligrimystė „Kryžių kalnas–Gvadelupė“ sekmadienį prasidėjo Kryžių kalne 8 val. ryto. Čia, kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir susirinkusiais išlydėtojais pagarbinta Dangaus Karalienė, paprašyta jos globos.

Mūšios parke melstasi už laisvės kovotojus

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Mišias aukoja (iš kairės): Kavarsko klebonas Norbertas Martinkus, kun. Petras Dumbliauskas SDB, kun. Alfonsas Bulota, kan. Vytautas Vaičiūnas, kun. Petras Tavoraitis, mons. Alfonsas Svarinskas ir vyskupas Jonas Kauneckas

Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais vykti į Didžiosios Kovos apygardos partizanų šventę Mūšios parke. Šiemet, gegužės 18 dieną, šeštadienį, Ukmergės rajone gražiai tvarkomą Mūšios parką vėl aplankė apie pora šimtų patriotiškai nusiteikusių lietuvių, prisimenančių ir vertinančių partizanų kovas pirmaisiais sovietų okupacijos metais. Partizanų parke itin pagarbiai pastatyti Aukštaitijos partizanams – Didžiosios Kovos partizanų apygardos kovotojams – ir jų didvyriškumui įamžinti įspūdingi Lietuvos kryždirbių išskobti ąžuoliniai kryžiai. Labai įspūdingai atrodo ąžuolinis paminklinis kryžius, skirtas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Ronaldui Reiganui. Šis politikas įtikino sovietų valdžią paleisti iš kalėjimo monsinjorą Alfonsą Svarinską. Parke yra kryžius garsiajam Lietuvos partizanui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti. Kiekvienas minėtos apygardos batalionas paženklintas atminimo kryžiumi. Kažkada buvęs apleistas, nesutvarkytas Mūšios šilas mons. A. Svarinsko iniciatyvos, pasiaukojamo ryžto, energijos dėka tapo Ukmergės rajono pažiba, traukos centru, poilsio, susibūrimų, partizanų pagerbimo vieta. Tik mons. A. Svarinsko, prieš penketą mėnesių patyrusio didelį susižalojimą ir dar ne visai pasveikusio, dėka ir buvo organizuotas šis partizanų pagerbimas.

Eucharistiniai kongresai Telšių vyskupijoje

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS,

Rūta RONKAUSKIENĖ

Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslą bažnyčion palydėjo kunigai – dekanas klebonas Saulius Damašius (centre), Kęstutis Pajaujis (kairėje) ir Mindaugas Šlaustas (dešinėje)

Mažeikių dekanate

Telšių vyskupijoje tęsiasi Ketvirtasis vyskupijos Eucharistinis kongresas. Gegužės 12–19 dienomis nenutrūkstančioji Švč. Sakramento adoracija, nešiojamo altorėlio su Dievo Motinos atvaizdais kelionė, skirta Tikėjimo metų ir Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui paminėti, vyko Mažeikių dekanate.

Švč. Sakramento nenutrūkstančioji adoracija prasidėjo Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Šioje 1770 metais pastatytoje, medinėje, liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano bažnyčioje tikintieji meldėsi adoruodami Švč. Sakramentą, iškilmingai priėmė keliaujantįjį altorėlį, kurį iš čia išlydėjo į Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčią. Ši mūrinė, neogotikinė 1939 metais pastatyta, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside bažnyčia sulaukė tikinčiųjų, kurie meldėsi, adoravo Švč. Sakramentą ir keliaujantįjį altorėlį iškilmingai palydėjo į Pievienų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią. Šioje medinėje, 1788 metais pastatytoje, su trimis altoriais bažnyčioje vyko pamaldos ir tikintieji meldėsi adoruodami savo Viešpatį, esantį Eucharistijoje. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo mūrinėje bažnyčioje, kuri pastatyta 1854 metais, yra penki altoriai. Šioje šventovėje altorėlio sutikime ir Švč. Sakramento adoracijoje gausiai dalyvavo ir meldėsi Viekšnių parapijos jaunimas – aktyvi ateitininkų kuopa. Nenutrūkstanti Švč. Sakramento adoracija vyko ir Židikų Šv. Jono Krikštytojo 1821 metais statytoje akmeninėje bažnyčioje. Iš čia nešiojamasis altorėlis iškilmingai sutiktas Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, kuri yra mūrinė, suprojektuota žymaus architekto Vytauto Lansbergio-Žemkalnio ir pastatyta 1936 metais. Pagrindinę Mažeikių dekanate Eucharistinio kongreso dieną pamaldos vyko naujoje Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Čia gegužės 19 dieną 12.30 val. buvo aukojamos pagrindinės šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, koncelebravo Mažeikių dekanato kunigai. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems vyskupas L. Vodopjanovas OFM kalbėjo apie Šv. Dvasios veikimą Bažnyčioje, ypač kvietė pajusti jos įtaką šiais – Tikėjimo ir Žemaičių krikšto jubiliejaus – metais, atnaujinti savo tikėjimą, iš naujo atrasti santykį su Dievu ir įgyti drąsos liudyti savąjį tikėjimą pasaulyje. Po šv. Mišių Mažeikių gatvėmis vyko iškilminga eucharistinė procesija, saulėtą, šiltą dieną tikinčiųjų minia paskui savo Viešpatį, esantį Eucharistijoje, patraukė giedodama ir liudydama savo tikėjimą.

Pagerbė kunigystės jubiliejaus proga

Bronius VERTELKA

G. kan. Juozapą Kuodį sveikina Marijos legiono narės

Gegužės 26-ąją Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje švenčiant titulinius atlaidus kartu buvo minimas g. kan. Juozapo Kuodžio kunigiškos tarnystės 25-metis.

Iš Uliūnų kilęs J. Kuodis 1988 metų gegužės 29-ąją Kauno Arkikatedroje Bazilikoje priėmė kunigystės šventimus. 1988–2002 metais dirbo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. 2002–2008 metais buvo Obelių, Aleksandravėlės ir Kriaunų parapijų klebonas. 2008–2012 metais – Utenos Kristaus Žengimo į dangų, Daugailių, Antalieptės parapijos klebonas ir dekanas. 2012 metais pablogėjus sveikatai, g. kan. J. Kuodis paskirtas Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rezidentu. Atlaidų šv. Mišias kartu su g. kan. J. Kuodžiu aukojo Alytaus įgulos kapelionato kapelionas kun. Saulius Kasmauskas ir vyriausias Panevėžio kunigas, neseniai 90-metį minėjęs kun. Pranciškus Sabaliauskas. Pamoksle kun. teol. lic. S. Kasmauskas atkreipė dėmesį į tėvo didžiulį vaidmenį šeimoje auklėjant vaikus. Jis paminėjo, jog J. Kuodžio tvirta valia, stiprus tikėjimas susiformavo augant giliai tikinčioje šeimoje, patiriant nuoširdų tėvų rūpestį ir meilę, gražų sutarimą su kartu augusiais broliais ir tikrą jų bičiulystę, kuri tęsiasi iki šiol.

Sutiko ir išlydėjo maldininkus

Bronislava Buchienė

Tytuvėniškių dovaną piligrimų grupės vadovui Gintarui Naudžiūnui įteikia Gyvojo Rožinio draugijos pirmininkė Teresė Barkauskienė

Švęsdami Tikėjimo metus, Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų, palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą 20-ąsias metines, nuo Kryžių kalno į tolimą kelionę išvyko grupė piligrimų. Jie pėsčiomis su kryžiumi ant pečių nukeliaus apie penkis tūkstančius kilometrų, kad Meksikoje aplankytų Gvadelupės Dievo Motiną. Piligrimų kelias nusitęs per Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją ir Meksiką. Per gimtąją šalį maldininkai keliaus devynias dienas.