|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Ilgi metai išeivijoje nesutrukdė grįžti į Lietuvą
Į XXI amžiaus klausimus atsako prieš 17 metų iš Vokietijos
Pernai minėjote kunigystės 70-metį ir gyvenimo 95-metį. Kokius jaunystės biografijos momentus iš Vilkaviškio Žiburio gimnazijos prisimenate ir kokius žmones jaunystės metais teko sutikti? Dabar jau mažai ką beprisimenu iš Vilkaviškio Žiburio gimnazijos. Tik ryškus atminimas liko suolo draugo vokietuko Kimlerio, nors jo vardo dabar irgi nebeprisimenu. Jis gerai mokėsi, ypač gerai spręsdavo aritmetikos uždavinius, dėl to mes abu ir sutardavome. O su tuo metu buvusiais žymesniais mokiniais Julija Švabaite-Gyliene, Kaziu Bradūnu, Antanu Vaičiulaičiu mažai tada teko bendrauti. Tik apie Julijos Švabaitės seserį Anelę Švabaitę-Brazauskienę, vertėją iš prancūzų kalbos, liko gražių prisiminimų. Ji man padėjo tapti ateitininku, kartu leidome tuo metu slaptai ateitininkų laikraštėlį, kartu rinkomės į slaptus ateitininkų susirinkimus ir turėjome nemažai mums moksleiviams ateitininkams bendrų reikalų. Su Petronėle Orintaite, antros eilės pussesere ir jau šioje gimnazijoje buvusia lietuvių kalbos mokytoja, tada daugiau bendravo mano mama negu aš. Tik vėliau, kada gyvenau Vokietijoje, o ji buvo emigravusi į Ameriką, su ja retai susirašinėdavome laiškais. Artimiausias šioje mokykloje tada man buvo brolis Juozas Senkus, tapęs kalbininku ir prof. J. Balčikonio, kuris rengė didįjį Lietuvių kalbos žodyną, padėjėju. Būdamas už mane gerokai vyresnis, jis rūpinosi, kad aš patekčiau į gimnaziją, ir skatino mane užrašyti iš mamos nugirstus įdomesnius lietuviškus žodžius ir jam perduoti. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |