|
Pėsčiomis su kryžiumi į Gvadelupę
Inesė Ratnikaitė
Gegužės 19 dieną Šiaulių miesto gatvėmis, giedodami giesmes, nešdami ant pečių masyvų kryžių, su vėliavomis ėjo maldininkų būrelis. Piligrimų žygis neapsiribojo Šiauliais ar Lietuva. Kryžius bus nešamas į Meksiką, į Gvadelupę.
Piligrimystė Kryžių kalnasGvadelupė sekmadienį prasidėjo Kryžių kalne 8 val. ryto. Čia, kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir susirinkusiais išlydėtojais pagarbinta Dangaus Karalienė, paprašyta jos globos.
Piligriminio žygio į Meksiką pradžia simboliškai susijusi su kita žymia istorine data. Prieš 40 metų, 1973-iųjų, gegužės 19 dienos vakarą, devyniolika maldininkų, vadovaujamų Mečislovo Jurevičiaus, nešė kryžių į nusiaubtą tuštutėlį Kryžių kalną. Apie planuojamą nešimą buvo pranešta saugumui, tad kelias buvo saugomas. Įspėti piligrimai nusprendė žygio neatidėti, tik išėjo anksčiau nei buvo planuota, kryžių nešė pievomis. Kryžių kalne pastatytą kryžių moterys apsodino našlaitėmis, pamerkė narcizų, uždegė žvakę, giedojo. Žygyje dalyvavusi Janina Žibėnienė šitaip pasakoja: Nueinant nuo Kryžių kalno, mūsų žvakelė švietė kaip mažas dangaus šviesulėlis. Taip gera buvo jį matyti ramioje naktyje be vėjo. Tokia palaima tada švietė, toks vilties spindulėlis ir dėl Lietuvos, ir dėl jos žmonių. Pastatytas kryžius testovėjo tris valandas iki paryčių, tačiau netoliese esančios eglės viršūnėje sukabintų kryželių saugumiečiai nepamatė.
Ne visi Kryžiaus nešėjai sulaukė šios dienos, dag kas iš jų susirinko išlydėti piligrimų į Meksiką. Viena jų 77 metų Janina Žibėnienė pasiryžo nešti kryžių iki Gvadelupės 4900 kilometrų.
Pakeliui sustota Šiaulių Katedroje, kurioje buvo švenčiami Sekminių atlaidai. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytojas pasveikino piligrimus, pakvietė prisiminti į Tėvo namus išėjusius kryžiaus prieš 40 metų statytojus. Pamokslą sakė svečias iš Kauno, brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas. Kalbėdamas apie Sekmines, jis ypač akcentavo džiaugsmą. Bendraudamas su tikinčiaisiais klausė, ar daug džiaugsmo Šiauliuose? Gebėjimą džiaugtis siejo su atvirumu Šventajai Dvasiai ir jos teikiamomis dovanomis. Piligriminė kelionė per visą Europą, anot brolio Vincento, yra liudijimas. Kaip kadaise apaštalai turime išeiti iš bažnyčios. Ne visi galime išeiti į kelis mėnesius truksiančią kelionę, bet yra daug būdų, kaip skelbti Evangeliją. Kelionę į Meksiką organizuojantis ir pats keliaujantis Laisvalaikio užimtumo asociacijos Piligrimas vadovas Gintaras Naudžiūnas teigė, jog vieni, matydami juos praeinančius su kryžiumi, nudžiugs, kiti, tikriausiai, pašieps, tačiau tai įvykis, kuris paskatins bent akimirksnį susimąstyti.
Po šv. Mišių piligrimai pasistiprino ir, nešini kryžiumi, vėliavomis, statulėlėmis, buvo išlydėti pro katedros vartus. Kryžių kurį laiką nešė Šiaulių vyskupas. Jis ragino kiekvieną dieną piligrimus lydėti malda, kad niekada nepritrūktų dvasinio ir kūniško maisto. Žygeiviai pasuko į Aukštelkę, per pirmąją dieną nueita iki Padubysio (apie jų sutikimą Tytuvėnuose rašoma 10 p.), dešimtąją dieną, gegužės 28-ąją, maldininkai kirto Lietuvos Lenkijos sieną. Paskui keliaus per Čekiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją ir Meksiką. Gvadalupę planuojama pasiekti 160-ąją kelionės dieną, spalio 31-osios vakare.
Gvadelupę Meksikoje išgarsino stebuklingas švč. Mergelės Marijos paveikslas. 1531 metais netoli Meksikos sostinės neseniai pasikrikštijusiam indėnui Cuanui Diegui (Juan Diego) ant kalvos pasirodė Mergelė Marija. Per apsireiškimus ant čiabuvio indėno dėvėtos prijuostės tilmos įsispaudė Marijos, vadinamos Gvadelupės Dievo Motina, paveikslas. Rašoma, jog po penkmečio nuo Marijos apsireiškimų pakrikštytų katalikų indėnų skaičius staiga išaugo nuo vieno iki keturių milijonų. Regėtojas Chuanas Diegas 2002 metais paskelbtas šventuoju. Šiandien regėjimų vietoje stovi viena didžiausių pasaulio bažnyčių, kurioje telpa iki 40 tūkst. žmonių.
© 2013 XXI amžius
|