Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Mūšios parke melstasi už laisvės kovotojus

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Mišias aukoja (iš kairės): Kavarsko klebonas Norbertas Martinkus, kun. Petras Dumbliauskas SDB, kun. Alfonsas Bulota, kan. Vytautas Vaičiūnas, kun. Petras Tavoraitis, mons. Alfonsas Svarinskas ir vyskupas Jonas Kauneckas

Kareiviškos košės paragauti troško visi

Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais vykti į Didžiosios Kovos apygardos partizanų šventę Mūšios parke. Šiemet, gegužės 18 dieną, šeštadienį, Ukmergės rajone gražiai tvarkomą Mūšios parką vėl aplankė apie pora šimtų patriotiškai nusiteikusių lietuvių, prisimenančių ir vertinančių partizanų kovas pirmaisiais sovietų okupacijos metais. Partizanų parke itin pagarbiai pastatyti Aukštaitijos partizanams – Didžiosios Kovos partizanų apygardos kovotojams – ir jų didvyriškumui įamžinti įspūdingi Lietuvos kryždirbių išskobti ąžuoliniai kryžiai. Labai įspūdingai atrodo ąžuolinis paminklinis kryžius, skirtas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Ronaldui Reiganui. Šis politikas įtikino sovietų valdžią paleisti iš kalėjimo monsinjorą Alfonsą Svarinską. Parke yra kryžius garsiajam Lietuvos partizanui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti. Kiekvienas minėtos apygardos batalionas paženklintas atminimo kryžiumi. Kažkada buvęs apleistas, nesutvarkytas Mūšios šilas mons. A. Svarinsko iniciatyvos, pasiaukojamo ryžto, energijos dėka tapo Ukmergės rajono pažiba, traukos centru, poilsio, susibūrimų, partizanų pagerbimo vieta. Tik mons. A. Svarinsko, prieš penketą mėnesių patyrusio didelį susižalojimą ir dar ne visai pasveikusio, dėka ir buvo organizuotas šis partizanų pagerbimas.

Šv. Mišias už žuvusius, nukankintus, mirusius ir gyvuosius laisvės kovotojus aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, mons. Alfonsas Svarinskas, kun. Petras Dumbliauskas SDB, kun. Petras Tavoraitis, kan. Vytautas Vaičiūnas, kun. Alfonsas Bulota, Kavarsko klebonas kun. Norbertas Martinkus. Vyskupas J. Kauneckas per pamokslą sakė: „Kasmet vis daugiau dėl senyvo amžiaus, įvairių ligų į Amžinybę iškeliauja Lietuvos partizanų, karių savanorių, politinių kalinių, nusipelniusių Lietuvai rezistentų. Dalis jų neturi šeimų, artimųjų, gyvena ir miršta apleisti ir užmiršti. Į jų laidotuves dėl senyvo amžiaus, ligų nebeatvyksta bendražygiai…“ Vyskupas priminė, kad lietuvių tauta, beveik dešimt metų grūmusi su galingu priešu, nustebino žiaurųjį L. Beriją, kuris savo pranešime SSSR Komunistų centro komitetui sakė: „Nors 10 proc. tautos išžudyta, areštuota, ištremta, bet stebina lietuvių tautos priešinimasis naujai tvarkai...“ Berija tardė LLKS vadą Joną Žemaitį, vedė derybas su juo, tačiau šis nepasidavė vilionėms ir vėliau, 1954-aisiais, buvo nukankintas. (Pats Berija savo sėbrų sušaudytas buvo dar metais anksčiau.) Kaip lietuvių katalikų didvyriškumo pavyzdį vyskupas priminė ir 1863 metų sukilėlius, prieš 150 metų kovojusius dėl Lietuvos laisvės.

Jų vadas kun. Antanas Mackevičius teisiamas teigė, kad Rusija turi suteikti laisvę Lietuvai, nes jei jos neduos dabar, turės ją duoti šiek tiek vėliau, bet privalės tai padaryti… Lietuviai visada tvirtai siekė būti laisvi. Pamokslininkas priminė žinomą partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kuris, kaip rašoma knygoje „Laiškai mylimosioms“, išreiškė švenčiausius meilės tėvynei jausmus: Lietuvai, kaip „svarbesnei“ žmonai iš dviejų, gyvybę atiduoti jis buso pasirengęs pirmiausia. Taip ir buvo: patyręs laimę gyventi su žmona Nijole tik vieną mėnesį, J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą ir ten klastingai išduotas žuvo. Lietuvai jis jautė didžiulę pareigą. Ganytojas sakė, kad meilė Dievui, meilė tėvynei suteikė jėgų ištverti kančias, tremtis, badą, pažeminimą ir grįžti į gimtąjį kraštą ir ten paaukoti savo gyvybę nelygioje kovoje. Vyskupas priminė ir iš šių kraštų kilusį rašytoją Antaną Vienuolį, kurio tėvas, būdamas pamaldus, kantriai iškentė skausmą, kai jo kojas per Velykų šv. Mišias užspaudė didelis akmuo – iškęsti skausmus be dejonių jį išmokė krikščioniškas auklėjimas.

Po šv. Mišių vyskupas J. Kauneckas pašventino devocionalijas, palaimino susirinkusius ir išdalino stebuklingus medalikėlius – Dangiškosios Dievo Motinos dovanas.

Šv. Mišių metu giedojo Ukmergės tremtinių choras, o koncerto metu Karinių Oro Pajėgų orkestras (vadovas kpt. Ričardas Kukulskis) atliko lietuviškų dainų bei melodijų pynę. Apie politinę padėtį Lietuvoje kalbėjusi prof. Ona Voverienė perspėjo susirinkusius Mūšios parke, kad daug nevilties kelia ekonominė ir politinė padėtis. Labai daug kalbama apie ekonominius dalykus, o užmirštami moraliniai aspektai, – pabrėžė profesorė. Pasak prelegentės, žmonės negauna išsamios informacijos, tauta supriešinta, lietuvių kalbai iškilusi grėsmė, nuolaidžiaujama nacionalinėms mažumoms. Į mūsų kraštą per politines partijas veržiasi globalizmo keliami pavojai. Labai sunkiai verčiasi dešiniosios pakraipos spauda, kuri leidžiama mažu tiražu, vos suduria galą su galu. Prof. O. Voverienė sakė, kad Lietuvos ateitis – tautinės mokyklos sukūrimas, jaunimo patriotinis ugdymas. Aukštaitijos partizanų vardu kalbėjo dimisijos kapitonas partizanas Jonas Kadžionis. Jis sakė, kad partizanai visada buvo ir liko kovotojai. Palinkėjo atvykusiems sveikatos, padėkojo už dalyvavimą renginyje. Ukmergės rajono mero vardu susirinkusius Mūšios parke sveikino daktarė Janina Galiauskienė.

Bene svarbiausi šventės svečiai – buvęs politinis kalinys Balys Gajauskas (net 37 metus iškalėjęs sovietiniame kalėjime), prof. Letas Palmaitis, signataras ir veiklus politinių neteisėtų procesų stebėtojas Algirdas Endriukaitis bei kiti aktyvistai.

Apie spaudos problemas, leidybą, sunkmetį, būtinybę išsaugoti žuvusiųjų atminimą, kalbėjo laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda. Lietuvos laisvės kovotojų Sąjungos leidinio „Varpas“ vardu susirinkusius sveikino Jonas Burokas, linkėdamas dvasios stiprybės, sveikatos ir toliau tęsti savo turiningą veiklą. Ats. plk. Arūnas Dudavičius kvietė nenuleisti rankų ir tęsti pradėtus darbus. Kaip ir kai kurie kiti karininkai patriotai konservatorių valdymo metu atleistas iš Lietuvos kariuomenės, dabar jis darbuojasi „Versmės“ leidykloje.

Paskui gardžia kareiviška koše susirinkusiuosius pavaišino savanoriai. Šventė vyko be alkoholinių gėrimų, ir Mūšios šilo klonyje dar ilgai aidėjo lietuviškos patriotinės dainos, sklido jaunimo juokas, šypsenomis dabinosi senolių veidai.

Ukmergės rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“