|
Kultūros paveldo departamentas pavertė Kauną pajuokos objektu
Bronislovas Bajorinas
Negali būti nieko kvailiau Kaune, kaip Vytauto Didžiojo vardo tiltas su sovietine atributika. Tik sergančiam sunkiomis pagiriomis, karščiuojančia galva kauniečiui gali prisisapnuoti košmariškas sapnas: Vytautas Didysis po raudona vėliava, su raudona žvaigžde šalme ir laikantis skydą, kuriame herbas su kūju ir pjautuvu. Kultūros paveldo departamentas, saugodamas sovietinę atributiką žemina Kauną, o kauniečius paverčia visų pajuokos objektu.
Revoliucija Rusijoje pagimdė agresyvią santvarką bolševizmą. Jos pagrindiniais simboliais tapo: raudonos spalvos vėliava, simbolizuojanti kraują, herbas su kūju ir pjautuvu bei raudona penkiakampė žvaigždė, simbolizuojanti kruviną revoliuciją visuose penkiuose žemynuose. Tai atviros agresijos simboliai. Jie puikiai tiko skelbiamiems šūkiams: Smertj buržujam! (mirtis buržujams), Grabi nagrablennoje! (plėšk prisiplėštą), Kto ne s nami tot protiv nas! (kas ne su mumis tas prieš mus), Bei gadov! ir panašiems. Susibūrusios po raudonomis vėliavomis bolševikų ordos, su šiais šūkiais lūpose nešė visiems kraują ir pražūtį. Jų herbas su kūju ir pjautuvu kitaip mąstantiems (prieštaraujantiems) buvo aiškus įspėjimas Drebėkit išgamos, atėjo jūsų eilė, ko nesudorosim kūju, tą pribaigsim pjautuvu! Tokia buvo realybė Rusijoje, o bolševikinė propaganda visiems skelbė, kad viskas daroma liaudies labui, vardan šviesaus komunizmo rytojaus. Kruvinas teroras padėjo bolševikams paimti valdžią Rusijoje. Jų siautėjimas sukėlė šalyje nepriteklius ir badą. Bolševikai iš katastrofiškos padėties rado išeitį, eksportuodami revoliuciją ir užgrobdami kaimynines valstybes. Taip Rusijos pagrindu buvo sukurta Sovietų Sąjunga. Agresyvi naujo teritorinio darinio esmė liko nepakitusi: tie patys agresyvūs šūkiai, ta pati agresyvi simbolika.
Bolševikams užgrobus naujas teritorijas, Lietuva tapo kaimyne Sovietų Sąjungai. Ji 1940 metų birželio 15-ąją okupavo Lietuvą. Prasidėjo Lietuvos piliečių kančios: žudymai, įkalinimai, trėmimai, iškeldinimai, išbuožinimai, turto nusavinimas ir kitos represijos. Bolševikinis teroras privertė lietuvių pasipriešinimą pereiti į pogrindį ir įtvirtino šalies okupaciją, kuri tęsėsi 50 metų. Per tą laiką Lietuva neteko didelės savo gyventojų dalies. Kaunas, kaip patriotiškas ir buvęs laikinąja šalies sostine miestas, nukentėjo labiausiai, todėl kauniečiai nepakantūs viskam, kas primena sovietinę okupaciją. Kultūros paveldo departamentas ignoruoja kauniečių nuomonę: saugo okupantų palikimą ir verčia grožėtis nekenčiama sovietine atributika. Kauniečių nuomonė aiški: sovietinė atributika ant Vytauto Didžiojo tilto jokia meninė vertybė. Tai standartiniai sovietiniai simboliai, naudoti visur, kur reikia ar nereikia, ir neturintys jokios meninės vertės. Jie turi būti pašalinti nuo Vytauto Didžiojo tilto nedelsiant. Norėdamas išsaugoti šiuos sovietinius dekoratyvinius betoninius frizus, Kultūros paveldo departamentas galėtų juos nuimti nuo tilto pilonų savo lėšomis. Ir visiškai nesvarbu, į kokį sostinės ar Grūto parko muziejų jie būtų nugabenti. Kauniečiai dėl to nereikštų jokių pretenzijų ir šią atributiką Kultūros paveldo departamentui atiduotų neimdami jokio atlyginimo.
© 2013 XXI amžius
|