Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Konkretumai geriau nei abstrakcijos

Gintaras Visockas

Lietuvos Prezidentė paskelbė ketvirtąjį metinį pranešimą, kuris, jei ir vertas priekaištų, – tai tik mažų. Pritarimų Prezidentės nuostatoms rastume žymiai daugiau. Tiesa, gražūs žodžiai – dar ne viskas. Svarbiausia, kad juos lydėtų prasmingi darbai. Tačiau Prezidentė įvardina, kokių darbų ji pasigenda. Jų, beje, pasigendame ir mes, pavyzdžiui, didesnės pagarbos lietuviškoms tradicijoms. Ši konkrečiai įvardinta nuostata – tarsi šaltas dušas tiems, kurie jau buvo pasiruošę tenkinti kiekvieną lenkų užgaidą: norite lenkiškų raidžių – prašom, norite lenkiškų gatvių užrašų – turėkite, norite nesimokyti lietuvių kalbos – nesimokykite, nenorite atsiprašyti už Vilniaus krašto okupaciją ir lenkinimą – neatsiprašykite, norite, kad mes, lietuviai, atsiprašytume už nebūtas nuodėmes, – atsiprašysime. O kad po šių lenkų kaprizų tenkinimo lietuviškumas dar labiau susilpnės, – tarsi nesvarbu. Po Prezidentės pranešimo lenkiškosios ekspansijos puoselėtojai turėtų bent trumpam pritilti.

Vyriausybė konvenciją palaimino neturėdama supratimo, kas joje slypi

Birželio 11-ąją, baigiantis darbo dienai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo susitikimą su kelių ministerijų, kai kurių visuomeninių organizacijų, Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovais. Aptartos pastaruoju metu daug aistrų keliančios konvencijos, neva turinčios apginti vaikus ir moteris nuo smurto šeimoje, perspektyvos. „Išgirdome pribloškiantį dalyką – tik tuomet, kai konvencija įsigalios, bus sudaryta darbo grupė iš skirtingų šalių atstovų ir tik tada bus sprendžiama, kaip suvokti socialinę lytį, lyties tapatybę ir kitas sąvokas, ką daryti su šalių tradicijomis ir papročiais, kurie gali „nepatikti“ konvencijai. Bet juk tai reiškia, kad kiekviena šalis prieš pasirašydama konvenciją, turi labai išsamiai nuspręsti, kokios pozicijos laikysis. O kas šiandien vyksta? Konvencija brukama buldozeriu, Vyriausybė ją priėmė užsimerkusi. Tai pasibaisėtina. Mūsų rinkti valdžios atstovai tokius rimtus dokumentus laimina jų net nesuvokdami“, – stebėjosi Tėvų forumo narys Renaldas Jančiauskas. Jis teigia ministerijoje neišgirdęs atsakymų, ar nagrinėta, kaip konvencijos kūrėjai įsivaizduoja stereotipinius moters ir vyro vaidmenis, kokios tradicijos kenkia ir kokie papročiai pateks po konvencijos presu. „Negirdėjau, kad kuri nors ministerija būtų nagrinėjusi konvenciją minėtais aspektais. O juk tai bent keturių sričių – švietimo, kultūros, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo – ministerijų daržas. Tačiau valdininkai tyli ir tylomis laimina konvenciją“, – darbo metodais stebėjosi R. Jančiauskas. Dar keisčiau, kad susitikime dalyvavę ministerijų atstovai pripažino negalintys paaiškinti konvencijos sąvokų. Tai, ką išgirdo susitikime, R. Jančiauskas vadina nusikalstamu pasityčiojimu iš tautos. „Mes taip pat prieš smurtą. Tačiau gal pirma priimkime visus reikalingus nacionalinius įstatymus dėl smurto prieš moteris ir vaikus, galime net žiūrėti, kaip jie derinasi su konvencija. Ir laukime, kaip konvencija bus nagrinėjama kitose šalyse, kokios vyks diskusijos Europos mastu. Kam nuogiems lėkti į dilgėles? Mūsų tautosakoje socialinės lyties nėra. Esi arba vyras, arba moteris, ir šventėse atlieki arba vyro, arba moters rolę. Kokių žaidimų, dainų, šokių bei tradicijų mes nebegalėsime mokyti savo vaikų? Kokių pasakų nebegalėsime skaityti, nes kitos kultūros atstovui tai atrodys kaip stereotipinių moterims ar vyrams priskiriamų vaidmenų stiprinimas? Tai gali nutikti, nes kaip šalys turės vykdyti konvenciją, joms bus aiškinama tik po pasirašymo“, –  sakė tėvų forumo atstovas. Jis teigė, kad valstybės tarnautojai ir tautos išrinktieji pirma turėtų atlikti normalius tyrimus, organizuoti pilnavertes diskusijas, pamodeliuoti, kaip konvencija palies konkrečias sritis, ir tik tada pradėti kalbėti apie konvencijos palaiminimą. Pakaks, kad Lietuva nesiderėdama viena pirmųjų palaimino Lisabonos sutartį. Airiai ir čekai sugebėjo išderėti sau naudos. Gal pakaks Lietuvą kaip avį vedžioti po ganyklos patvorius? „Būtų gerai, kad ministrai prisimintų, kam jie davė priesaiką tarnauti. Kam jie prisiekė – savo tautai ar ES? Manau, kad LR piliečiai yra išprusę, kompetentingi ir lygiaverčiai. Jų nuomonė yra lygiavertė ES piliečių nuomonei. Pageidautina, kad LR įstatymai būtų priimami siekiant tautos gerovės, o ne pagal ES dekretus, konvencijas“ – susirūpinimą išsakė ir psichologė Giedrė Širvinskienė.

Dėl sovietinės simbolikos

Kreipimasis į Kauno miesto Savivaldybės Tarybą

Kreipiamės į miesto Savivaldybės Tarybą ir reikalaujame pašalinti sovietinę simboliką nuo Vytauto Didžiojo tilto pilonų. Savivaldybės Taryba privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo, draudžiančio viešai naudoti nacistinę ir sovietinę simboliką, o 2008 m. vasario 28 d. priimtas sprendimas dėl Vytauto Didžiojo vardo grąžinimo Aleksoto tiltui ir sovietinių simbolių pašalinimo nuo jo turi būti vykdomas.

Lietuvos kultūros sostinei Palangai – proginis medalis

Lietuvos kultūros sostinė Palanga, šiemet švenčianti ir miesto 760-ąjį gimtadienį, garbingus, miestui bei kultūrai nusipelniusius asmenis apdovanos specialiai šiai progai išleistu unikaliu medaliu, kurio autorius – žymus Lietuvos medalių kūrėjas, profesorius Petras Gintalas.

Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus, šiam autoriui patikėta sukurti istorinį medalį ne tik dėl jo profesionalumo. „Įgyvendindami projektą „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ stengiamės į jį įtraukti kuo daugiau kūrybingų palangiškių. P. Gintalas – palangiškis, baigęs kurorto Senąją gimnaziją. Jis puikiai jaučia mūsų miesto pulsą, todėl, kurdamas medalį, idealiai atspindėjo Palangos nuotaiką, kultūrinius ir istorinius niuansus“, – sakė V. Rekašius.