Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Naujas Panevėžio vyskupas

Panevėžio vyskupas nominatas Lionginas Virbalas SJ

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas pranešė, kad birželio 6 dieną popiežius Pranciškus priėmė Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko atsistatydinimą iš vyskupijos ordinaro pareigų ir naujuoju Panevėžio vyskupu ordinaru paskyrė tėvą Lionginą Virbalą SJ, Popiežiškosios Rusų kolegijos Romoje rektorių.

Paskirtasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ gimė 1961 m. liepos 6 d. Biržuose, katalikiškoje šeimoje. 1979 metais baigęs Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla), dvejus metus studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1981–1983 metais atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje. 1983 metais stojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją, bet dėl sovietinės valdžios trukdymo, seminarijos vadovybė jo negalėjo priimti. Daugiau kaip dvejus metus dirbo zakristijonu Linkmenyse (Ignalinos r.) ir studijavo filosofiją bei teologiją pogrindinėje kunigų seminarijoje. 1986 metais buvo priimtas į Kunigų seminariją, o 1989-aisiais įstojo į Jėzaus draugiją. Naujokyną atliko tęsdamas studijas seminarijoje, nes tuo metu vienuolijos dar negalėjo veikti viešai. 1991 m. gegužės 30 d. buvo įšventintas kunigu ir išvyko į Romą tolesnėms studijoms. Studijavo dvasingumo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, o 1994 metais gavo teologijos licenciato laipsnį. Studijų metais bendradarbiavo „Vatikano radijuje“. Nuo 1994-ųjų metus dirbo jėzuitų naujokų vadovo padėjėju Austrijoje ir lankė Šventojo Rašto egzegezės paskaitas Insbruko universiteto Katalikų teologijos fakultete. 1995–1997 metais buvo Kauno jėzuitų namų vyresnysis ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektorius, dėstė Kauno kunigų seminarijoje. 1997 metais išvyko į Salamanką (Ispanija) ir atliko baigiamąją jėzuitų ugdymo programą. 2003 metais davė galutinius įžadus Jėzaus draugijoje. 1998–2005 ir 2008–2010 metais buvo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, 1998–2005 metais Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje dėstė dvasingumo teologiją. 2005–2008 metais dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generalinio sekretoriaus padėjėju. 2009 metais paskirtas koordinuoti „Liturginių valandų“ vertimą į lietuvių kalbą. Buvo „Bažnyčios žinių“ redakcinės komisijos, Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos ir Visuotinės Lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys. Nuo 2010 metų – Popiežiškosios Rusų kolegijos Romoje rektorius. 2005-aisiais apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Be gimtosios lietuvių, dar moka italų, ispanų, rusų ir vokiečių kalbas. Yra išvertęs ir parengęs keletą knygų, bendradarbiauja katalikiškoje žiniasklaidoje.

Kultūros paveldo departamentas pavertė Kauną pajuokos objektu

Bronislovas Bajorinas

Negali būti nieko kvailiau Kaune, kaip Vytauto Didžiojo vardo tiltas su sovietine atributika. Tik sergančiam sunkiomis pagiriomis, karščiuojančia galva kauniečiui gali prisisapnuoti košmariškas sapnas: Vytautas Didysis po raudona vėliava, su raudona žvaigžde šalme ir laikantis skydą, kuriame herbas su kūju ir pjautuvu. Kultūros paveldo departamentas, saugodamas sovietinę atributiką žemina Kauną, o kauniečius paverčia visų pajuokos objektu.

Prašymas pradėti tyrimą dėl kun. Juozo Zdebskio žūties ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Artūrą Paulauską

Naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės rodo, kad „eismo įvykis“, kurio 1986 metų vasario 5 dieną žuvo kunigas Juozas Zdebskis ir du jo bendrakeleiviai, buvo KGB suplanuota žmogžudystė. Prieš tai, 1980-aisiais, į jį jau buvo pasikėsinta, nudeginant „spec. priemone“. Apie tai liudija KGB dokumentai. Remiantis neseniai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų persekiojimo ir tyčinio jų nužudymo ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuometį Varėnos rajono prokurorą Artūrą Paulauską (dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką) už bendrininkavimą su KGB, sąmoningą faktinių duomenų suklastojimą 1986 m. kovo 25 d. nutarime, kuriuo nutrauktas trijų žmonių žūties bylos tyrimas. Skelbiame generaliniam prokurorui Dariui Valiui adresuotą kanauninko Vytauto Vaičiūno, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių draugijos pirmininko, monsinjoro Alfonso Svarinsko ir sesers Nijolės Sadūnaitės pareiškimą, kurio nuorašai išsiųsti prezidentei Daliai Grybauskaitei, Europos Sąjungos Parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei.