Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prašymas pradėti tyrimą dėl kun. Juozo Zdebskio žūties ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Artūrą Paulauską

Naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės rodo, kad „eismo įvykis“, kurio 1986 metų vasario 5 dieną žuvo kunigas Juozas Zdebskis ir du jo bendrakeleiviai, buvo KGB suplanuota žmogžudystė. Prieš tai, 1980-aisiais, į jį jau buvo pasikėsinta, nudeginant „spec. priemone“. Apie tai liudija KGB dokumentai. Remiantis neseniai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų persekiojimo ir tyčinio jų nužudymo ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuometį Varėnos rajono prokurorą Artūrą Paulauską (dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką) už bendrininkavimą su KGB, sąmoningą faktinių duomenų suklastojimą 1986 m. kovo 25 d. nutarime, kuriuo nutrauktas trijų žmonių žūties bylos tyrimas. Skelbiame generaliniam prokurorui Dariui Valiui adresuotą kanauninko Vytauto Vaičiūno, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių draugijos pirmininko, monsinjoro Alfonso Svarinsko ir sesers Nijolės Sadūnaitės pareiškimą, kurio nuorašai išsiųsti prezidentei Daliai Grybauskaitei, Europos Sąjungos Parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei.

PAREIŠKIMAS-PRAŠYMAS

pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 100 str. dėl kunigo Juozo Zdebskio bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų persekiojimo ir tyčinio jų nužudymo

Gerbiamas Generalinis prokurore,

2009 m. gruodžio 17 d. Tamstos vadovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorė p. Rita Vaitekūnienė nutarė atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo archyvinėje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86. Su prokurorės procesiniu sprendimu susipažinome išsamiai.

2009 m. gruodžio 17 d. prokurorės nutarime atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 konstatuojama:

I. Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti techniniu požiūriu buvo automobilio VAZ-2106 išvažiavimas į automobilio GAZ-53 judėjimo juostą (priešingos krypties eismo juostą), pastarajam esant betarpiškai arti nuo susidūrimo vietos, išsivysčius automobilio VAZ-2106 šoniniam slydimui kelio posūkyje. Nustatyta, kad A. Sabaliauskas slidžia, apledėjusia kelio danga vairuodamas automobilį, kurio priekinių ratų skirtingi protektoriaus raštai, pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdamas į kelio ir oro sąlygas, todėl tai ir buvo autoįvykio tiesioginė priežastis (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 1 lapo 4 pastraipą).

II. Pagal archyvinius duomenis 1986 m. žiemą kagėbistai tęsė J. Zdebskio sekimą ir agentūrines-operatyvines priemones jį sukompromituoti. Tačiau J. Zdebskio operatyvinio ištyrimo byloje duomenų apie tai, kad LSSR KGB pareigūnai būtų planavę fizinį jo sunaikinimą, nėra (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 2 lapo 2 pastraipos pabaigą).

III. Jokių faktinių duomenų apie tai, kad pienovežio vairuotojas F. Kukis būtų bendradarbiavęs su LSSR KGB pareigūnais taip pat negauta (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 2 lapo 3 pastraipos pabaigą).

IV. ... jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, rodančių, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 buvo nutrauktas nepagrįstai, ir šiuo metu yra pagrindas jį atnaujinti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, o generalinės prokuratūros iniciatyva gautoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikto KGB archyvinių dokumentų tyrimo pažymoje surinktus duomenis ar patikrintos baudžiamosios bylos Nr. 55-2-003-86 duomenis, nenustatyta (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 2 lapo 4 pastraipos pabaigą).

V. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos BPK nuostatas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas ne paminėtais subjektyviais, asmeniniais vertinimais (prielaidomis, samprotavimais ar kitų asmenų nuomonėmis), o tik tuo atveju, jei yra objektyvus pagrindas. Toks pagrindas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 3 lapo 2 pastraipos pabaigą).

Dėl neseniai paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir būtino profesionaliai kvalifikuoto jų įvertinimo

Negalime neatkreipti Tamstos dėmesio, jog šie prokurorės procesinio sprendimo argumentai vaizdžiai atskleidžia tikrintų faktinių bylos aplinkybių apimtis bei itin formaliai, paviršutiniškai atlikto šios bylos faktinių duomenų tyrimo pobūdį bei nepaprastai menką kokybę.

Iš nutarimo turinio akivaizdu ir neabejotina, kad tariamo patikrinimo metu absoliučiai nebuvo patikrinti byloje sukaupti įrodomąją reikšmę turintys duomenys, jų atitiktis tikrosioms įvykio aplinkybėms. Nepatikrintas šio eismo įvykio mechanizmas, jo atitiktis sukeltoms pasekmėms, t. y. kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės žūčiai.

Visiškai nepatikrintas ir neįvertintas priežastinis ryšys tarp byloje aprašyto „eismo įvykio“ mechanizmo ir sukeltų pasekmių bei jas nulėmusių elementarių gamtos ir fizikos dėsnių.

Absoliučiai nepatikrintos ir neįvertintos 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą išvadų pagrįstumas ir jų atitiktis faktinėms eismo įvykio aplinkybėms.

Neįvertintas šioje byloje esančių duomenų šaltinių nešališkumas, patikimumas bei jų objektyvumas.

Prokurorės nutarimo turinys vaizdžiai atskleidžia, kad jos atlikto patikrinimo metu absoliučiai nebuvo įvertinti esminiai 1986 m. Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų pažeidimai, lėmę tuomečio Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko procesinį sprendimą nutraukti kunigo Juozo Zdebskio nužudymo tyrimą, neatlikus visų privalomųjų tyrimo veiksmų.

Visiškai neįvertinta procesinio sprendimo nutraukti kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo tyrimą atitiktis bendražmogiškosioms vertybėms ir pamatiniams Teisingumo principams.

Nesiimame analizuoti, objektyvūs ar subjektyvūs faktoriai nulėmė būtent šitokį prokurorės nutarimą.

Atsižvelgdami į a†a kunigo Juozo Zdebskio ir bendražygių veiklą bei absoliučiai neištirtas faktines žūties aplinkybes ir tikrovės neatitinkantį ir neabejotinai ydingą jų žūties aplinkybių teisinį įvertinimą sovietmečio laikais, esame priversti kreiptis į Tamstą, prašydami deramai, kvalifikuotai ir profesionaliai atlikti išsamų šio įvykio aplinkybių ikiteisminį tyrimą.

Kadangi 2009 m. gruodžio 17 d. prokurorės nutarime pabrėžtinai pamokančiai nurodyta, jog subjektyvaus, prielaidų, pamąstymo pobūdžio manymas ar vertinimai, nepagrįsti faktiniais duomenimis ar juos patvirtinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti vertinami kaip pakankamas faktinis, o tuo labiau procesinis (teisinis) ikiteisminiam tyrimui pradėti (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 3 lapo2 pastraipoje), maloniai prašytume Tamstos rasti galimybę asmeniškai atkreipti dėmesį į būtent šiuos akis badyte badančius faktus:

I. 2009 m. gruodžio 17 d. prokurorės nutarime: Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti techniniu požiūriu buvo automobilio VAZ- 2106 išvažiavimas į automobilio GAZ-53 judėjimo juostą (priešingos krypties eismo juostą), pastarajam esant betarpiškai arti nuo susidūrimo vietos, išsivysčius automobilio VAZ-2106 šoniniam slydimui kelio posūkyje. Nustatyta, kad A. Sabaliauskas slidžia, apledėjusia kelio danga vairuodamas automobilį, kurio priekinių ratų skirtingi protektoriaus raštai, pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdamas į kelio ir oro sąlygas, todėl tai ir buvo autoįvykio tiesioginė priežastis (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 1 lapo 4 pastraipą).

1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80–83) nutraukti bylą ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą išvadas visiškai paneigia 1986 m. vasario 5 d. eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyti ir užfiksuoti faktai:

1. Šalčininkų rajono Vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio tardytojo milicijos leitenanto S. A. Goriajevo 1986 m. vasario 5 dieną sudarytoje eismo įvykio vietos apžiūros schemoje nurodyti šie faktiniai duomenys:

kelio važiuojamosios dalies plotį sudarė 6,80 m;

A†A kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ 2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 LI) stovi atbulas prie pat jo judėjimo iki susidūrimo krypčiai priešingos krypties kelkraščio maždaug už 21 metro nuo sankryžos su kelio posūkiu į Varėną;

Pienovežis GAZ-53 (senesnio pavyzdžio valst. reg. ženklo Nr. 84–98 LLU, fonas juodas, o skaičiai ir raidės baltos spalvos), vairuojamas pil. Felikso Kukio, stovi galu, jo judėjimo iki susidūrimo kryptimi už 42,90 m nuo a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio priekio, užpakalinių ratų ašimi per 1,25 m, priekinių ratų ašimi per 1,15 m nuo kelkraščio, t. y. įstrižu kampu kelio ašies atžvilgiu, maždaug už 21,9 m nuo sankryžos su kelio posūkiu į Varėną;

Apytikriai 22,6 m atstumu nuo sankryžos su kelio atšaka į Varėną a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 judėjimo iki susidūrimo, Eišiškių gyvenvietės krypties, dešiniosios kelio juostos važiuojamosios dalies paviršiuje, 1,4 m–2,1 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio 2,1 x 7 m plote link važiuojamosios kelio dalies ašies, t. y. iš dešinės į kairę, žiūrint Eišiškių gyvenvietės kryptimi, išsibarsčiusios automobilio VAZ-2106 apdailos, radiatoriaus, akumuliatoriaus dalys, žibintų ir langų stiklo šukės;

VAZ-2106 automobilio ilgis 4,166 m;

Kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint Eišiškių, t. y. a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio judėjimo, kryptimi, 13 metrų atstumu prieš kelkraštyje stovintį automobilį VAZ-2106, t. y. 17,166 m atstumu nuo pirmųjų automobilio VAZ-2106 atplaišų dalių ir stiklų šukių dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, užfiksuotas galimai automobilio GAZ-53 ratų pėdsakas 40–45 laipsnių kampu, t. y. staigiai pasukantis ir išvažiuojantis į priešingos eismo krypties juostą, užkertant kelią a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 judėjimui;

Šis galimai automobilio GAZ-53 ratų pėdsakas yra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu sudarytoje schemoje apytikriai 38,166 m atstumu nuo kelio Eišiškės–Valkininkai sankryžos su posūkiu į Varėną;

Tokiu būdu, remiantis faktiniais eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytais ir užfiksuotais duomenimis, neabejotini faktai, kad:

1.1. a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 ĖČ), kurį įvykio metu vairavo a†a Algimantas Sabaliauskas, iki susidūrimo momento judėjo kelio Eišiškės–Valkininkai dešiniąja važiuojamąja dalimi, nepažeisdamas galiojusių Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, ir jam priklausančia važiuojamosios kelio dalies juosta jau buvo nuvažiavęs apytikriai 22–23 m atstumą Eišiškių gyvenvietės link, nuo kelio Eišiškės–Valkininkai sankryžos su kelio posūkiu į Varėną;

1.2. a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 slydimo, o ypač šoninio slydimo, pėdsakų, kurie neišvengiamai privalėjo susiformuoti, jei šio automobilio greitis posūkio metu būtų buvęs 70–90 km/h, bei šio automobilio išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą kelyje Eišiškės–Valkininkai nebuvo rasta;

1.3. a†a Algimanto Sabaliausko vairuoto automobilio VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 LI) slydimo po susidūrimo ir pasisukimo 180 laipsnių kampu pėdsakų, kurie neišvengiamai privalėjo susiformuoti, kelyje Eišiškės–Valkininkai nebuvo rasta;

1.4. pil. Felikso Kukio eismo įvykio metu vairuotas automobilis GAZ-53 (valst. reg. ženklo Nr. 84–98 LLU) netikėtai, itin šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, išvažiavo į priešingą eismo juostą, likus vos 17,166 m atstumui tarp abiejų automobilių, užkirto kelią ir susidūrė su a†akunigo Juozo Zdebskio automobiliu VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 LI). Tai absoliučiai paneigia 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80–83) nutraukti bylą ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą išvadas.

2. Šalčininkų rajono Vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio tardytojo milicijos leitenanto S. A. Goriajevo 1986 m. vasario 6 d. atliktos pienovežio GAZ-53 vairuotojo pil. Felikso Kukio liudytojo apklausos protokole teigiama:

1986 m. vasario 5 d. apie 14:00 val. 3,4 tonos talpos pienovežiu GAZ-53 (valst. reg. ženklo Nr. 84–98 LLU) Eišiškių pieno kombinate pasikrovęs 700 kg (0,7 tonos) nuriebinto pieno, išvyko į Kaliesninkų tarybinį ūkį (pastaba: ar šis teiginys apie pieno gabenimą į tarybinį ūkį atitinka tikrovę?). Keliu Eišiškės–Valkininkai važiavo apytiksliai 50 km/h greičiu (pastaba: ar šis teiginys dėl pakrauto pienovežio greičio apsnigtame kelyje atitinka jo techninių charakteristikų galimybes?). Likus maždaug apie 50 m iki sankryžos posūkio į Varėną, jis pasuko vairuojamą pienovežį arčiau dešiniojo kelkraščio ir tuo metu pamatė atvažiuojantį lengvąjį automobilį VAZ. Kelkraščiuose buvo suverstos sniego krūvos. Jo vairuojamas pienovežis tuo metu važiavo maždaug 1–0,5 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio Valkininkų kryptimi. Jis pamatė jo eismo juosta, tiesiai priešais jo vairuojamą pienovežį, stačiai kaktomuša, maždaug apie 80 km/h greičiu atvažiuojantį žalios spalvos automobilį „Žiguli“. Tuomet nuspaudė stabdžio pedalą, bet tuo pat metu įvyko susidūrimas. Automobilių susidūrimo metu stabdžio pedalas prasmego iki grindų, o jis pasuko pienovežio vairą į dešinę pusę. Paskui pienovežis sustojo savaime. Tokiu būdu, remiantis faktiniais eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytais ir užfiksuotais duomenimis, neabejotinai konstatuoti faktai, absoliučiai neatitinkantys liudytojo Felikso Kukio parodymus:

2.1. eismo įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta automobilio VAZ-2106 pėdsakų priešingoje, t. y. liudytojo Felikso Kukio vairuoto pienovežio GAZ-53 važiavimo krypties juostoje;

2.2. eismo įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta pienovežio GAZ-53 posūkio „į dešinę pusę“ pėdsakų;

2.3. priešingai, rastas ir užfiksuotas galimai automobilio GAZ-53 ratų posūkio į kairę pusę pėdsakas 40–45 laipsnių kampu, t. y. staigiai, pasukantis ir išvažiuojantis į priešingos eismo krypties juostą;

2.4. eismo įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta automobilių GAZ-53 ir VAZ-2106 susidūrimo pėdsakų pienovežio judėjimo krypties kelio juostoje;

2.5. pagal eismo įvykio vietos apžiūros rezultatus, kuriuos patvirtina ir a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio nuotraukos, padarytos po šio įvykio (A. Lesys, „Bažnyčios riteris“, p. 106, Vilnius, 2012), akivaizdu ir neabejotina, kad automobilis susidūrė ne „stačiai kaktomuša“, o pienovežiui GAZ-53 priešakinio buferio dešiniąja dalimi 40–45 laipsnių kampu atsitrenkus į a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 priekio vidurinę dalį, todėl pagrindinis mechaninio smūgio jėgos vektorius buvo nukreiptas į priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje važiavusį asmenį, t. y. būtent į a†a kunigą Juozą Zdebskį;

2.6. pienovežio vairuotojas Feliksas Kukis liudytojo apklausos metu niekuo neužsiminė ir netvirtino, kad a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 LI), kurį įvykio metu vairavo a†a Algimantas Sabaliauskas, po susidūrimo apsisuko 180 laipsnių kampu;

2.7. dėl pienovežio GAZ-53 stabdžių sistemos įrengimo ir atsišakojimo į ratus techninės specifikos, abejotina, kad susidūrimo metu net teoriškai galėjo prarasti sustabdymo galimybę, išskyrus atvejį, jei jis buvo techniškai netvarkingas dar iki susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 momento;

2.8. jei pienovežis iki susidūrimo iš tiesų būtų važiavęs ne didesniu nei 50 km/h greičiu, jo vairuotojas Feliksas Kukis, būdamas dėmesingas kelyje, būtų turėjęs realią galimybę laiku sustabdyti savo automobilį arba pasukti į šalį, tačiau jokiu būdu net po susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 nebūtų nuvažiavęs dar net 42,9 m atstumo nuo automobilių susidūrimo vietos (pastaba: ar šis klausimas buvo išspręstas ir atsakytas kompetentingų specialistų iki nutraukiant tyrimą?). Visa tai reiškia, kad Felikso Kukio vairuotas pienovežis GAZ-53 (valst. reg. ženklo Nr. 84–98 LLU), dar iki atvykstant į eismo įvykio vietą Šalčininkų raj. VRS TP tardytojui milicijos leitenantui S. A. Goriajevui, jo paties arba kitų suinteresuotųjų asmenų pastangomis sąmoningai, specialiai buvo patrauktas toliau į priekį Valkininkų kryptimi už sankryžos su kelio posūkiu į Varėną. Tai vėlgi absoliučiai paneigia 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80–83) nutraukti bylą ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo archyvinėje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 išvadas.

3. Eismo įvykio metu susidūrusių automobilių gamyklinių dydžių techniniai duomenys apie automobilių VAZ-2106 ir pienovežio GAZ-53 ilgį bei plotį, taip pat Šalčininkų rajono VRS TP tardytojo milicijos leitenanto S. A. Goriajevo 1986 m. vasario 5 d. sudarytoje eismo įvykio vietos apžiūros schemoje ir liudytojo F. Kukio apklausos protokole nurodyti šie faktiniai duomenys:

3.1. kelio važiuojamosios dalies plotis tarp sustumtų ir apledijusių sniego pusnių priešinguose kelkraščiuose eismo įvykio vietoje 1986 m. vasario 5 d. sudarė 6,80 m;

3.2. kelkraščiuose, išilgai kelio važiuojamosios dalies, ištisai buvo sustumtos aukštos kieto sniego pusnys, trukdžiusios net pakankamai aukštai įrengtoje pienovežio vairuotojo kabinoje sėdinčiam asmeniui gerai matyti transporto priemonių judėjimą kelyje nuo Varėnos pusės link kelio Eišiškės–Valkininkai;

3.3. automobilio VAZ-2106 ilgis 4,166 m, plotis 1,700 m;

3.4. pienovežio GAZ-53 ilgis 6,395 m, plotis 2,380 m;

3.5. pienovežis važiavo maždaug 1–0,5 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio;

3.6. sudėjus automobilių VAZ-2106 ilgį 4,166 m, pienovežio GAZ-53 plotį 2,380 m ir vien pienovežio GAZ-53 atstumą nuo kelkraščio 1-0,5 m, gaunami rezultatai: 7,546 m arba 7,046 m. Jie abiem atvejais yra didesni už važiuojamosios kelio dalies plotį – 6,80 m;

3.7. sudėjus automobilio VAZ plotį (1,700 m) ir pienovežio GAZ-53 ilgį (6,395 m) ir vien pienovežio GAZ-53 atstumą nuo kelkraščio 1–0,5 m, gaunami rezultatai: 9,095 m arba 8,595 m. Jie vėlgi abiem atvejais yra didesni už važiuojamosios kelio dalies plotį – 6,80 m;

3.8. automobilių pėdsakų, įrodančių, kad bent vienas iš automobilių būtų išvažiavęs už kelkraščiuose ištisai, išilgai kelio sustumtų suledėjusių sniego pusnių, nebuvo rasta;

3.9. jei pienovežio GAZ-53 judėjimo greitis iki susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 momento sudarė 50 km/h, o automobilio VAZ-2106 greitis galėjo būti 90 km/h, tuomet abu automobiliai rėžėsi vienas į kitą 140 km/h greičiu (pastaba: ar tai buvo patikrinta ir nustatyta iki nutraukiant bylos tyrimą?);

3.10. jei pienovežio GAZ-53 judėjimo greitis iki susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 momento sudarė 50 km/h, o automobilio VAZ-2106 greitis galėjo būti 80 km/h, tuomet abu automobiliai rėžėsi vienas į kitą 130 km/h greičiu (pastaba: ar tai buvo patikrinta ir nustatyta iki nutraukiant bylos tyrimą?);

3.11. jei pienovežio GAZ-53 judėjimo greitis iki susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 momento sudarė 50 km/h, o automobilio VAZ-2106 greitis galėjo būti 70 km/h, tuomet abu automobiliai rėžėsi vienas į kitą 120 km/h greičiu (pastaba: ar tai buvo patikrinta ir nustatyta iki nutraukiant bylos tyrimą?). Elementariai apskaičiuoti šiuos duomenis ir juos palyginti neturėtų būti sunku net vidurinio išsilavinimo matematikos mokslų žinių pagrindus turinčiam žmogui. Be to, kartu su anksčiau aprašytais dydžiais kompleksiškai įvertinus papildomų veiksnių duomenis – abiejų automobilių masę susidūrimo metu, kiekvieno jų individualaus judėjimo kryptis ir juos veikiančių mechaninių jėgų vektorius, abiejų automobilių priešpriešinio judėjimo greičius (km/h) bei kiekvieno jų pagreitį (greičio pokytį laiko atžvilgiu (m/s2)), individualią kiekvieno automobilio padėtį važiuojamoje kelio dalyje, t. y. atstumus nuo kelkraščių, sniego pusnių aukštį ir jų kietumą – akivaizdu ir neabejotina, kad automobilio VAZ 2106 apsisukimas 180 laipsnių kampu 6,80 m pločio kelio važiuojamoje dalyje yra realiai niekaip neįmanomas (pastaba: ar tai buvo ištirta kompetentingų specialistų iki nutraukiant tyrimą?). Tai reiškia, kad a†a Algimanto Sabaliausko vairuotas automobilis VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 LI), dar iki atvykstant į eismo įvykio vietą Šalčininkų rajono VRS TP tardytojui milicijos leitenantui S. A. Goriajevui, kitų, suinteresuotųjų asmenų pastangomis sąmoningai, specialiai buvo patrauktas į kelkraštį. Vien jau šie fizinių dydžių duomenys kategoriškai prieštarauja 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą teiginiams, kad susidūrimo metu, po smūgio a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 važiuojamoje kelio dalyje apsisuko 180 laipsnių kampu, ir absoliučiai paneigia bet kokią tokio judėjimo trajektorijos galimybę, net jei būtų pripažinta, kad automobilis VAZ-2106, vairuotas a†a Algimanto Sabaliausko, iki susidūrimo važiavo savo eismo krypties juosta, kur ir įvyko susidūrimas. Be to, mums yra žinoma, kad pil. E. Keršytė, gyvenanti Eišiškių seniūnijos Naujadvario kaime, patvirtino, jog, įvykus automobilių susidūrimui, ji pati buvo nuėjusi į eismo įvykio vietą ir girdėjo žmones kalbant, kad po to įvykio, dar iki atvykstant milicijos pareigūnams, abu automobiliai buvo pervaryti, t. y. buvo pakeistos jų stovėjimo vietos. Tai visiškai atitinka ir nustatytus, anksčiau pateiktus fizinių dydžių išmatavimų rezultatus bei papildomai paneigia buvusio Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko nutarimo išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, priežasčių bei kaltininko. Nei milicijos, nei prokuratūros pareigūnai apie pil. E. Keršytei žinomas aplinkybes jos neapklausė, nors ji buvo eismo įvykio vietoje. Be to, mums yra žinoma, kad pil. F. Molis, gyvenantis Eišiškių m., Raubiškių g. 53, patvirtino, kad jis kartu su automobilių kolonos viršininku pil. E. Žemaičiu 1986 m. vasario 5 d. buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą. Jiedu abu matė pienovežį GAZ-53 ir automobilį VAZ-2106, stovinčius vienas priešais kitą. Pienovežis GAZ-53 dešiniuoju priekinės dalies kampu buvo atsitrenkęs ir įsirėmęs į a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 priekį. Šių dviejų asmenų pateikti duomenys visiškai atitinka nustatytus ir anksčiau pateiktus fizinių dydžių išmatavimų rezultatus ir papildomai paneigia buvusio Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko nutarimo išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, priežasčių bei kaltininko. Tačiau nei milicijos, nei prokuratūros pareigūnai apie pil. F. Moliui ir pil. E. Žemaičiui žinomas aplinkybes jų, buvusių įvykio vietoje, neapklausė. Be to, visi trys piliečiai – E. Keršytė, F. Molis, E. Žemaitis – patvirtino, kad 1986 m. vasario 5 d. kelio atkarpoje ties sankryža Eišiškės–Valkininkai–Varėna kelio kraštuose buvo suformuotos ištisinės aukštos sustumto ir suledėjusio sniego dangos krūvos. Šių asmenų iki šiol nerado reikalo apklausti net ir Lietuvos Respublikos pareigūnai. Visa tai rodo, kad automobilių susidūrimas tokiu kampu net teoriškai niekaip negalėjo įvykti, jei a†a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 būtų išvažiavęs, kaip teigiama buvusio Varėnos prokuroro Artūro Paulausko nutarime, į priešingo eismo juostą ir užkirtęs kelią pienovežio GAZ-53 judėjimui.

Kreipdamiesi tiesiogiai, asmeniškai į Tamstą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovą, asmeniškai tiesiogiai atsakingą už tinkamą Lietuvos prokurorų profesinių pareigų vykdymą, laiku atliktą nusikaltimų išaiškinimą bei kvalifikuotą jų ištyrimą ir prokuratūros pareigūnų priimamų procesinių sprendimų kokybę, manome esant būtina atkreipti Tamstos dėmesį į tai, kad anksčiau, pradžioje, cituoti 2009 m. gruodžio 17 d. Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 teiginiai yra pabrėžtinai formalūs, tinkamai neištirti, nepatikrinti bei nepagrįsti:

Pagal archyvinius duomenis, 1986 m. žiemą kagėbistai tęsė J. Zdebskio sekimą ir agentūrines-operatyvines priemones jį sukompromituoti. Tačiau J. Zdebskio operatyvinio ištyrimo byloje duomenų apie tai, kad LSSR KGB pareigūnai būtų planavę fizinį jo sunaikinimą, nėra (žr. konstatuojamosios nutarimo dalies 2 lapo 2 pastraipos pabaigą). Šis teiginys nėra pagrįstas faktine medžiaga. Tuo pat metu jis nepaneigia buvusio LSSR KGB ilgai ir kryptingai siektų tikslų, pasitelkus operatyvines priemones ir metodus, žmogiškumo principams prieštaraujančiu, draudžiamu, tiksliau, nusikalstamu, būdu pašalinti a†a kunigą Juozą Zdebskį iš aktyvios „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos bei platinimo, aktyvaus dalyvavimo Tikinčiųjų teisių gynimo komitete ir aktyvios vaikų katekizavimo veiklos. Pagaliau nė vienas iš prokurorės nutarime pateiktų argumentų neatmeta ir nepaneigia tokios priemonės, kaip žmogžudystė, panaudojimo fakto sovietų imperinių tikslų įgyvendinimui Lietuvoje. Be to, prokurorės nutarime nėra nurodyta, kieno pateiktus ir kokius konkrečiai dokumentus ji asmeniškai patikrino ir kurie iš jų konkrečiai paneigia LSSR KGB darbuotojų kaltę dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo. Jokių faktinių duomenų apie tai, kad pienovežio vairuotojas F. Kukis būtų bendradarbiavęs su LSSR KGB pareigūnais, taip pat negauta (žr. nutarimo konstatuojamosios nutarimo dalies 2 lapo 3 pastraipos pabaigą). Prokurorės nutarime vėlgi nėra nurodyta, kokios institucijos pateiktus ir kokius konkrečiai dokumentus ji asmeniškai patikrino bei kurie iš jų konkrečiai paneigia pienovežio GAZ-53 vairuotojo Felikso Kukio galimo bendradarbiavimo su LSSR KGB, būtent dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo, faktą. Lygiai kaip ir nėra nurodyta, kam, kokiai institucijai ar pareigūnui ji buvo pateikusi prašymą, reikalavimą ar paklausimą patikrinti pil. Felikso Kukio bendradarbiavimo su LSSR KGB arba SSSR KGB faktą specifiškai būtent kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo epizode ir iš kokios institucijos ar pareigūno gavo tai paneigiančius atsakymus arba negavo jų visai.

Dėl kunigo J. Zdebskio, A. Sabaliausko ir D. Čeikaitės nužudymo teisinio kvalifikavimo

Gerbiamas Generalinis prokurore, Tamstos vadovaujama Lietuvos prokuratūra yra viešai paskelbusi apie pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str. už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų bei platintojų persekiojimą sovietmečiu. Tikimės, nepaneigsite, kad šis eismo įvykis – Lietuvos visuomenei ir mūsų Valstybės istorijai itin reikšmingas ir beveik tris dešimtmečius rezonansu tebeaidintis atvejis – nėra ir negali būti teisiškai vertinamas kitaip, kaip iš anksto kruopščiai suplanuotos ir profesionaliai nusikalstamais KGB operatyviniais būdais ir metodais specialiai sumodeliuotos tyčinės žmogžudystės būdas. Tai net vien formaliu požiūriu visiškai atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte (kai nužudyti du ar daugiau žmonių), 10 punkte (dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo), 13 punkte (siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų) nustatytuosius nusikaltimo sudėties elementus.

Lietuvos ypatingajame archyve esančių LSSR KGB Operatyvinio parengimo bylų („Delo operativnoj razrabotki“) medžiaga neabejotinai vaizdžiai atskleidžia ir patvirtina „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų bei platintojų, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narių ir aktyvią vaikų katekizavimo veiklą vykdžiusių kunigų, tarp jų a+a kunigo Juozo Zdebskio ir jo bendraminčių bei talkininkų, vienuolių ir tikinčiųjų,sistemingai įnirtingą persekiojimą sovietmečiu ir jo mastus.

Visa tai neabejotinai atskleidžia ir rašytiniais dokumentais autentiškai patvirtina LSSR KGB darbuotojų ir jų vadovų, LSSR KGB veiklą tiesiogiai prižiūrėjusių ir kontroliavusių LSSR prokuratūros prokurorų bei SSKP Lietuvos SSR Centro komiteto sekretorių ir CK administracinių organų skyriaus partinių instruktorių, tiesiogiai vadovavusių LSSR KGB veiksmams, veiklos, tiesiogiai nukreiptos prieš Lietuvos katalikų bažnyčios kunigus ir tikinčiuosius, mastus, ilgalaikiškumą, pastovumą ir sistemiškumą. Tai patvirtina ir sovietmečio KGB represijas Lietuvoje puikiai prisimenantys žmonės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, teigiama, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; (...) persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, (...) nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių,(...) motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė (...). Tokiu būdu Lietuvos Respublikos 100 straipsnis visiškai apima ir numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už tyčinį asmenų persekiojimą, bet ir jų nužudymą.

Esant pirmiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, 1986 m. vasario 5 d. kelyje Eišiškės–Varėna–Valkininkai įvykdytas kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės tyčinis nužudymas, mūsų giliu įsitikinimu, neabejotinai privalėtų būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius kaip loginė, Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentais patvirtinta, KGB nuosekliai vykdyto ilgalaikio ir sistemingo persekiojimo pasekmė. Dėl šio nusikaltimo žmoniškumui privalėtų būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas bei kaltų asmenų baudžiamasis persekiojimas, nepaisant šiandien jų užimamos padėties visuomenėje ir politikoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 d. nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytus nusikaltimus, numatytus 100 straipsnyje, turi grįžtamąją galią ir yra taikoma asmenims, padariusiems nusikaltimus iki baudžiamosios atsakomybės nustatymo už juos momento.

Dėl nusikaltimo žmoniškumui bendrininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nusikaltimo bendrininku pripažįstamas asmuo, savo veiksmais padėjęs nuslėpti nusikaltimą, jo pėdsakus arba savo veiksmais pagelbėjęs nusikaltimą padariusiems asmenims išvengti pelnytos baudžiamosios atsakomybės. To paties kodekso 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį. Lietuvos ypatingajame archyve esanti bylos medžiaga bei 1986 m. galiojusio LSSR baudžiamojo proceso kodekso normų redakcija atskleidžia ir patvirtina, kad Varėnos rajono prokuroras Artūras Paulauskas, nebūdamas Šalčininkų rajono prokuroru, dėl šios priežasties neturėjo tam būtinų kito rajono vidaus reikalų skyriaus tyrimo veiksmų priežiūros teisės ir privalomų procesinių įgaliojimų. Tie patys Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentai patvirtina, kad Varėnos rajono prokuroras Artūras Paulauskas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus bei procesines teritorinio priklausomumo jurisdikcijos ribas, perėmė savo žinion kito, t. y. Šalčininkų, rajono Vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio baudžiamąją bylą Nr. 87-1-026-86, iškeltą 1986 m. vasario 5 dieną dėl eismo įvykio, sukėlusio 3 (trijų) žmonių mirtį, pagal LSSR BK 246 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tuo pat metu jis, būdamas Varėnos rajono prokuroru, ne tik neatliko visų privalomai būtinų tyrimo veiksmų, bet ir akivaizdžiai sąmoningai, tyčia suklastodamas faktinius duomenis 1986 m. kovo 25 d. procesiniame nutarime (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) skubiai nutraukė trijų žmonių žūties bylos tyrimą. Be to, Artūras Paulauskas, tuo metu būdamas Varėnos rajono prokuroru, tęsė savo neteisėtą, imperinei Sovietų Sąjungos ir SSKP Lietuvos SSR Centro komiteto bei LSSR KGB politikai pataikaujančią veiklą ir tuo pačiu 1986 m. kovo 25 d. procesiniu nutarimu (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83), nepaisydamas net SSSR ir LSSR konstitucijose įtvirtintų tikėjimo laisvės „garantijų“, nusprendė sunaikinti jam nepriklausančią, Lietuvos katalikų bažnyčios Lazdijų rajono Rudaminos parapijos nuosavybę, t. y. nužudytojo kunigo Juozo Zdebskio automobilyje VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77–05 LI) 1986 m. vasario 5 d. po eismo įvykio rastą išskirtinai religinio turinio literatūrą. Tokiais savo veiksmais jis asmeniškai pademonstravo savo panieką Lietuvos katalikų bažnyčiai ir tikintiesiems. Įsiteikdamas ir talkindamas aukštesnes pareigas vykdžiusiems Sovietų Sąjungos imperinės-represinės politikos vykdytojams, to meto baudžiamojo proceso įstatymuose nenumatytu ir neprivalomu 1986 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 242 pranešė apie tyrimo nutraukimą LSSR prokurorui A. Novikovui, apkaltinęs dėl kunigo Juozo Zdebskio ir Danutės Čeikaitės žūties niekuo dėtą, nuo kaltinimo apsiginti nebegalintį, dėl sužalojimų mirusį Algimantą Sabaliauską (LYA K-6, ap. 2, b. 212, l. 76-78). Be to, Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 76-78 ir 80-83) atskleidžia ir patvirtina, jog Artūras Paulauskas, tęsdamas asmeninį bendradarbiavimą su sovietine represine struktūra LSSR KGB, atliko to meto baudžiamojo proceso kodekse nenumatytus, todėl pagal baudžiamojo proceso nuostatus neleistinus veiksmus, t. y. pateikė LSSR KGB išskirtinai procesinius nutrauktos baudžiamosios bylos Nr. 55-2-003-86 dokumentus, tuo būdu įsiteikdamas šios nusikalstamos organizacijos operatyviniams darbuotojams ir pademonstruodamas savo asmeninį išskirtinį lojalumą sovietų komunistų partijos vykdomai politikai Lietuvos tikinčiųjų atžvilgiu. Viešai žinoma ir derėtų nepamiršti, kad, priėmęs LSSR KGB palankų nutarimą, nutraukęs kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo tyrimą, Varėnos rajono prokuroras Artūras Paulauskas buvo perkeltas į aukštesnes pareigas ir pervestas dirbti į atsakingas pareigas SSKP Lietuvos SSR Centro komiteto Administracinių organų skyriuje, tiesiogiai vadovavusiame represinei LSSR KGB ir kontroliavusiame jos veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šios priežasties neišvengiamai būtina baudžiamosios teisės aspektu teisiškai tinkamai pelnytai įvertinti buvusiojo Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko veiksmus, sąmoningai iškraipant duomenis apie akivaizdaus nusikaltimo faktus bei tyčia priimant žinomai neteisingą, tikrovei prieštaraujantį procesinį nutarimą, nutraukusį trijų asmenų nužudymo tyrimą ir tuo būdu padėjusį LSSR KGB darbuotojams paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei savo laiku išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Gerbiamas Generalinis prokurore, leiskite neabejoti, jog šiuokart Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dorai vykdydama pareigą imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, per trumpiausią laiką atsakingai, profesionaliai ir kvalifikuotai atliks tyrimą, atskleis nusikalstamą veiką bei patrauks kaltininkus ir padėjėjus pelnyton baudžiamojon atsakomybėn.

Tikimės, kad perdavus šią bylą nagrinėti Teismui, bus reabilituotas nepagrįstai ir neteisėtai dėl eismo įvykio apkaltintas a†aAlgimantas Sabaliauskas bei atkurtas teisingumas šiame esminę reikšmę turinčiame Lietuvos istorijos epizode.

Kanauninkas Vytautas Vaičiūnas,
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas,
Sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė

2013 m. balandžio 23 d.
Vilnius

© 2013 „XXI amžius“