Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kristaus ištikimasis riteris

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio 140-osioms gimimo metinėms

Kazimieras DOBKEVIČIUS

1956 metų gegužę Potmoje išvykstant į Lietuvą – vyskupas Teofilius Matulionis ir jo giminaitis Teofilis Pilka

Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos dimisijos vyr. leitenantas Teofilis Pilka prie savo brolio kan. Jono Pilkos (1917–2002) kapo Gelvonuose (Širvintų r.) Autoriaus nuotrauka

Arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčiuje. Baigęs 1900 metais Sankt Peterburgo dvasinę katalikų akademiją, įšventintas kunigu. Kunigavo Latvijos parapijose, o nuo 1910 metų buvo Švč. Jėzaus Širdies parapijos Sankt Peterburge klebonas. Čia pastatydino bažnyčią. 1923 metais atsisakęs valdžiai atiduoti brangius bažnytinius reikmenis, su vyskupu J. Ciepliaku ir kitais 15 Petrogrado katalikų kunigų Maskvoje sovietų valdžios nuteistas 3 metus kalėti. 1925 metais amnestuotas, grįžo į parapiją Leningrade. 1929 metais nominuotas ir slapta konsekruotas tituliniu Matregos vyskupu, įgaliotas vadovauti Leningrado tikintiesiems. Už, neva, antisovietinę veiklą sovietinio saugumo tardytas, o 1930 metais nuteistas 10 metų kalėti itin griežto režimo Solovkų lageryje, Rusijos šiaurėje. 1933 metais, pasikeitus politiniais kaliniais, grąžintas į Lietuvą, talkino Kauno arkivyskupui pastoraciniame darbe. 1934–1936 metais lankėsi JAV. Nuo 1937 metų buvo Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius. Čia įsteigė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją (garbinimą). 1940 metais paskirtas Lietuvos kariuomenės vyriausiu kapelionu. Nuo 1942 metų buvo Kaišiadorių vyskupas. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo itin griežtas kunigų drausmės klausimais.

1946 metais sovietų okupacinės valdžios areštuotas, ne kartą tardytas, o 1947 metais nuteistas septynerius metus kalėti ypatingojo režimo kalėjime Vladimire. 1953 metais, jau kaip sunkus ligonis, apgyvendintas Zubovo Polianos (Mordovija) neįgaliųjų namuose. 1956 metais grįžo į Lietuvą, bet sovietų valdžia jam neleido valdyti vyskupijos. 1957 metais per Šv. Kalėdas vyskupas T. Matulionis Birštone slapta konsekravo vyskupu kanauninką Vincentą Sladkevičių. Už tai 1958 metais sovietinės valdžios vyskupas T. Matulionis ištremiamas į Šeduvą. 1962 metais Šventasis Sostas Romoje suteikė Teofiliui Matulioniui arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūčio 20 dieną po bute sovietinio saugumo atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė.

1990 metais pradėta arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos byla. 2008 metais baigta, dokumentai įteikti Šventųjų skelbimo kongregacijai.

Prisiminkime tą istorinį faktą, kai 1934 m. kovo 24 d. vyskupas Teofilius lankėsi pas popiežių Pijų XI. Po ilgų kalėjimų ir didelių vargų vos kiek atsigavęs, vyskupas Teofilius jautė pareigą nuvykti aplankyti popiežių Pijų XI ir jam padėkoti už paskyrimą vyskupu ir už globą bei paramą, kurią teikė kunigams ir visiems tikintiesiems Rusijoje.

Tad 1934 metų kovą vyskupas vyksta į amžinąjį miestą Romą. Stotyje vienas iš kardinolų laukia traukinio, kuriuo turi atvykti iš Lietuvos vyskupas kankinys. Traukinys atvyko, o vyskupo nėra. Pasiteiravus paaiškėjo, kad jis pakelėje buvo išlipęs Paduvoje, norėdamas pagerbti Šv. Antaną. Kiek pavėluotai atvykęs vyskupas buvo pagarbiai sutiktas ir palydėtas į viešbutį. Kitą dieną vyskupas Teofilius buvo priimtas popiežiaus Pijaus XI. Audiencija užtruko pusvalandį. Vyskupui priklaupus, Šv. Tėvas jį pakėlė, atsiklaupė pats ir pasakė: „Esi kankinys! Privalai pirmas mane palaiminti!“

Malda už mūsų arkivyskupą Teofilių Matulionį:

„Visagalis Dieve, mūsų prieglauda ir stiprybe! Tu stiprini visus tvirtai Tave tikinčius ir nuoširdžiai Tavo valią vykdančius.

Tu stiprini ir mūsų vyskupą Teofilių Matulionį, kai dėl Tavo vardo jis net šešiolika metų kentėjo įvairiuose lageriuose ir liko Tau ištikimas. Suteik malonę, kad mes, kadaise turėję jį savo vyskupu, dabar galėtume turėti šventuoju ir užtarėju danguje.

Viešpatie, išklausyk mūsų maldą ir suteik prašomą malonę!

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui Tėvui“.

Neseniai teko bendrauti su arkivyskupo T. Matulionio giminaičiu 85 metų Teofiliu Pilka, kuris sovietiniais laikais, 1956 metais, vyko parvežti į Lietuvą lageryje ligoniu tapusį T. Matulionį. Teofilis Pilka gyvena Kaune, Panemunėje, yra Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos narys, dimisijos vyr. leitenantas, Panemunės parapijos religinės bendruomenės bažnytinio choro seniūnas, aktyvus vyskupo M. Valančiaus blaivininkų bendrijos narys. Netgi būdamas solidaus amžiaus, aktyviai dalyvauja generolo P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės karių sąjungos veikloje. Jis prisimena: „Tai buvo 1956 metais gegužės 4 dieną. Pavažiavus nuo Maskvos apie 450 km Riazanės link, yra Potmos geležinkelio stotis, o už pusantro kilometro nuo jos, gana gražiame miške stovi invalidų namai. Tai buvo ypatingos paskirties įstaiga (dom osobovo naznačenija). Į ją nepatekdavo nei vagys, nei vadinamieji „blatniakai“. Tuo metu šioje vietoje stūksojo dar tik keturi mediniai barakai, o juose gyveno 98 invalidai. Vyskupą Teofilių jo palydovai ant neštuvų užnešė į antrąjį aukštą ir apgyvendino viename kambaryje su rusų karininku. Ligonis jautėsi toks silpnas, kad pats nepajėgė lipti laiptais. Tačiau po kelių mėnesių jis stebuklingai pasveiko, pagerėjo sveikata...

Tiesa, dar 1955 metų vasarą vyskupą Potmoje aplankiau su broliu kunigu Jonu Pilka. Ten teko ir nakvoti, tačiau milijonai blakių neleido užmigti. Keista, bet kalinių jos nelietė. Vyskupas atrodė sveikesnis, tik vaikščiojo sunkiai.

Į Lietuvą vykome traukiniu. 1956 m. gegužės 6 d., jau atvykus į Vilnių, vyskupas meldėsi Aušros Vartų koplyčioje. Dėkojo Švč. Mergelei Marijai už atgautą laisvę. Atliko išpažintį, bet šv. Mišias aukoti jautėsi per silpnas. Aplankė Vilniuje vyskupą K. Paltaroką, jo patariamas nuėjo ir pas sovietų valdžios religinių kultų įgaliotinį Pušinį. Tas sakė, kad jam gyventi Kaišiadoryse būtų neramu. Iš Vilniaus vyskupas trumpam nuvyko į Vievį pas kunigą P. Šiugždą (jis su vyskupu susirašinėjo, nusiųsdavo jam pinigų). Buvo nutarta, kad vyskupas apsigyvens pas Birštono kleboną J. Jonį“.

Belieka laukti iš Šventojo Sosto žinios, kad arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Melskimės!

© 2013 „XXI amžius“