|
Gyvybės Evangelijos diena Romoje
Mindaugas BUIKA
|
Šventąjį Tėvą entuziastingai
sveikina 200 tūkst. gyvybės gynėjų
|
Prisiminta Jono Pauliaus II enciklika Viso pasaulio gyvybės gynėjai džiaugėsi popiežiaus Pranciškaus aukotomis šv. Mišiomis Evangelium Vitae minėjimo dieną, kuri tapo vienu gausiausių ir entuziastingiausių Tikėjimo metų programos renginių. Šia proga birželio 1516 dienomis į Romą, kaip piligrimai rinkosi žmogaus gyvybę ginančių judėjimų ir organizacijų atstovai, o kiti su Šventuoju Tėvu vienijosi maldoje savo vyskupijose ir parapijose. Gyvybės Evangelijos liudijimui skirtame susitikime, kaip įprasta Tikėjimo metų piligrimystėje, birželio 15 dieną maldininkų grupės procesijoje su žvakėmis ėjo susikaupti prie apaštalo šv. Petro kapo jo vardo bazilikoje Vatikane. Tą patį šeštadienį daugelyje Romos bažnyčių vyko žymių dvasininkų pravesti katechetiniai pokalbiai pabrėžiant žmogaus gyvybės šventumą ir nepažeidžiamumą nuo prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties.
|
|
Skandinavijoje nedidelis,
bet pastebimas katalikybės žydėjimas
Nors Skandinavija yra vienas iš labiausiai sekuliarizuotų regionų, tačiau katalikybė joje pamažu auga, yra dinamiška, tai liudija ir pašaukimų skaičius, britų dienraščio The Tablet puslapiuose rašo švedų jėzuitas Fredrik Heiding. Nepretenduodamas į išsamią analizę, jis pateikia keletą pastabų ir apmąstymų apie Šiaurės Europos šalis Švediją, Norvegiją, Suomiją, Daniją ir Islandiją. Oficialiais duomenimis, šiose šalyse gyvena 282 tūkst. katalikų. Seminarijose studijuoja 30 seminaristų iš šių valstybių. Tai gali atrodyti nedaug, tačiau palyginus su jų skaičiumi milijonui gyventojų katalikiškos daugumos valstybėse, nėra ir mažai. Tą patį galima pasakyti lyginant situaciją su ta, kokia buvo prieš 15 metų. Prie šių kandidatų į kunigystę diecezijose ar vienuolinėse kongregacijose reikia paminėti apie 30 neokatechumenų kandidatų Švedijoje ir Suomijoje.
|
|
Proto vadovas tiesa
Kun. Vytenis Vaškelis
Mintys yra proto veikimo vaisius. Kaip žmogus mąsto, taip ir elgiasi. Mintys formuoja jo gyvenimo būdą, kuris vėliau nulems jo likimą. Savo mąstymo galia jis yra panašus į aukščiausiąjį Dievą, kurio mintys yra visada kupinos viską tobulai kuriančios meilės. Savo mąstymu žmogus gali panašėti į beprotį, nes, vadovaudamasis vien savo kraštutinio egoizmo iškreiptu mąstymu, taip kartais nukrypsta nuo tiesos principų, kad melą vadina tiesa, o save laiko dievu, kurio įsakymus besąlygiškai turi vykdyti visi pavaldiniai. Deja, kai įvairių diktatorių ir okupantų beprotiški sprendimai tampa kūnu, žemėje atsiveria nauja mirtinai kraujuojanti žaizda...
|
|
|