Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Vėl Pažaislio festivalis

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Pažaislio muzikos festivalio pirmasis šių metų koncertas Edmundo Katino nuotraukos

Gražiame šile, prie Kauno marių, įsikūręs vienas gražiausių architektūros šedevrų – Pažaislio baroko stiliaus vienuolynas. Jo fundatorius – LDK kancleris Kristupas Pacas – buvo didis kultūros mecenatas. Kovoje su reformacija būtina buvo pastatyti ir naujo stiliaus puošnių bažnyčių. Tam pasitarnavo Pažaislio baroko architektūrinio stiliaus maldos namai ir vienuolynas, skirtas kamandulių kongregacijai. Labai daug nukentėjo Pažaislio architektūrinis ansamblis, pati bažnyčia, tačiau laiko tėkmė ir Dievo valia grąžino šią bažnyčią į tikinčiųjų rankas. Šiuo metu čia įsikūrusi Šv. Kazimiero moterų seserų vienuolių kongregacija. Bažnyčioje vyksta pamaldos, įvairūs katalikiškos bendruomenės renginiai. Šiemet čia vyks XVIII Pažaislio muzikos festivalio renginiai. Šio festivalio iniciatoriai ir sumanytojai – Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta, prof. Petras Bingelis – ėmėsi iniciatyvos sugrąžinti Kaunui muzikinės kultūros centro vaidmenį ir surengti tarptautinio masto barokinės muzikos festivalį. Buvo sunku, tačiau gerus darbus Dievas laimina – apie Pažaislio muzikos festivalį jau žinoma visuose žemynuose. Pažaislio festivalis visada turi plačią, ištikimą muzikos mylėtojų auditoriją.

Kronika

Pirmoji Maironio premiją gavusi tapo ir „Poezijos pavasario“ laureate

Robertas BUCKUS

49-oji „Poezijos pavasario“ laureatė Tautvyda Marcinkevičiūtė

Kaunas. Kaip ir kasmet, paskutinį gegužės penktadienį, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje ąžuolo vainiku pagerbtas „Poezijos pavasario“ laureatas. Šiemet – jau 49-asis. Už poezijos knygą „Greitaeigis Laiko liftas“ apdovanota Tautvyda Marcinkevičiūtė-Patackienė. Jai atiteko ir pirmą kartą šiais metais įsteigta Maironio premija – 10 tūkst. Lt.

Maironio premiją gauti pretendavo trys autoriai, du iš jų rekomendavo institucijos, o vienas pateikė paraišką pats. Premijos skyrimo komisija nusprendė geriausia praėjusio sezono knyga pripažinti ir premiją skirti būtent poetei T. Patackienei. „Poezija – tai nušvitimas, kai rašoma ir skaidoma intuityviai, kad dar labiau išryškėtų net skirtingiausias reikšmes turinčių žodžių vidinis giminingumas, kaskart nustebindamas kūrėją dėl atsirandančių papildomų eilėraščių suvokimo prasmių juos berašant.

Kronika

Angelų mieste

Edita Jurčiukonienė

Tapytojų simpoziumo „Anykščiai – angelų miestas“ dalyviai

Anykščiai. Birželio 3 dieną Angelų muziejuje atidarytas tapytojų simpoziumas „Anykščiai – angelų miestas“. Visą savaitę Anykščiuose svečiavosi ir kūrė angelus Lietuvos dailininkų sąjungos nariai iš Vilniaus: Giedrė Riškutė, Valentinas Ajauskas, Arvydas Bagdonas, Saulė Urbanavičiūtė, Ieva Bunokaitė, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Laimutė Kozlovienė, Algis Gaižauskas. Egidija Brinkytė atvyko iš Klaipėdos, į savo jaunystės miestą iš Kretingos atvyko Liuda Liaudanskaitė-Vyšniauskienė.

Kronika

37-asis Zigmo Gėlės premijos laureatas

Gitana Kudulienė

37-asis Zigmo Gėlės premijos laureatas Ernestas Noreika įvertintas už pirmąją poezijos knygą „Povų ežeras“

NAISIAI. Vilniuje gyvenantis 23 metų poetas Ernestas Noreika tapo 37-uoju Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus (1894 – 1912) premijos laureatu. Naisių literatūros muziejuje jis buvo apjuostas tautine juosta, įteikta premija, gėlių, dovanų. Jaunojo kūrėjo branda ir sėkme džiaugėsi tėvai, draugai, kuriantys Lietuvos žmonės.

Premija iš Pravieniškių kilusiam, Rumšiškių A. Baranausko vidurinę mokyklą ir Lietuvos edukologijos universitetą baigusiam E. Noreikai skirta už pirmąją poezijos knygą „Povų ežeras“. Pasveikinti laureatą į Naisius atvyko pirmoji Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatė Vidmantė Jasukaitytė, poetai Domantas Razauskas, Eglė Juodvalkė, Tomas Taškauskas, Jaunius Kulnys, aktorė Olita Dautartaitė, kiti kūrėjai. Šiaulių miesto „Romuvos“ gimnazijos mokiniai parengė tapybos ir instaliacijos darbų parodą.

Kronika

25-oji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premijos laureatė

Bronius VERTELKA

25-oji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatė Violeta Šoblinskaitė-Aleksa

Puziniškis. Prieš 30 metų buvo įteikta pirmoji rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardo literatūrinė premija, kurią gavo prozininkas Valentinas Zaikauskas už knygą „Iš miesto A į miestą B“. Šiemet, gegužės 24-ąją, ji buvo teikiama jau 25-ąjį kartą, o laureate tapo žurnalistė, poetė, prozininkė Violeta Šoblinskaitė-Aleksa. Iškilmė vyko Aukštaitijos šviesuolės G. Petkevičaitės-Bitės gimtajame dvarelyje Puziniškyje.

Išnašos

Šalia operos – ir poezija

Benjaminas ŽULYS

Bernarda Petravičiūtė

Apie 50 metų scenoje praleido žinoma operos, operetės dainininkė, daugybės koncertų dalyvė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, įvairių vaidmenų atlikėja, primadona Bernarda Petravičiūtė. Be to, ji – pripažinta poetė, publicistė, gebanti lengvai bendrauti su žmonėmis. Neseniai ji išleido solidžią, per 300 puslapių poezijos ir prisiminimų gausiai iliustruotą knygą „Neatplėšti laiškai“.

Išnašos

Mokytojos poezijos ir prisiminimų šventė

Jonas Staliulionis

Danutės Zieniūtės poezijos knygos „Nedaug iš gyvenimo paėmiau“ viršelis

Stakliškėse ruošėsi pristatyti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Danutės Zieniūtės pomirtinę poezijos knygą „Nedaug iš gyvenimo paėmiau“. Tai – antroji jos knyga. Pirmoji – „Mėlyna paukštė“ – buvo išleista prieš dvejus metus. Tokios progos negalėjau praleisti, be to, knygos leidėjas – klasės draugas Albinas Lisauskas – pažadėjo pakelėje paimti į savo automobilį. Visada malonu atvažiuoti į gimnazijos laikų miestelį, pereiti viena, kita gatvele, pasėdėti skvere ant suoliuko po kadaise mūsų pasodintu berželiu, sugauti nuo mielo lango atsimušusį saulės zuikutį. Stakliškėse daug akiai ir širdžiai mielų vietų. Seni mediniai namai ir dideli medžiai vis dar saugo mūsų gimnazijos laikų dvasią.

Išnašos

Pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“

Daiva Armonienė,

Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“. Dalyvavo knygos autorė Asta Leskauskaitė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos vyr. specialistė Onutė Drobelienė, dainavo Kabelių vaikų folkloro ansamblis „Asarukai“, vadovaujamas Danutės Valentukevičienės.

Asta Leskauskaitė trumpai papasakojo apie save. Sakė gimusi Lazdijų rajone, tai ir jos gimtoji tarmė kitokia nei mūsų krašto žmonių. Studijuodama Vilniaus pedagoginiame universitete, tikėjo būsianti mokytoja, tačiau dirbdama Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, tapo mokslininke, tyrinėjančia tarmes. Domėtis Marcinkonių šnekta paskatino žymaus kalbininko Alekso Girdenio žodžiai – „Kodėl dzūkai tokie kuklūs ir savo tarmės nepopuliarina?“ – bei tėvo pasakojimai apie marcinkoniškius – nuoširdžius, svetingus, vaišingus žmones, šnekančius kitaip nei lazdijiečiai. Ieškojo, kas rašė apie Marcinkonis, ir surado labai nedaug: XX amžiaus pradžioje Marcinkonių kaimo dvasine ir materialine kultūra domėjosi kalbininkai iš Sankt Peterburgo Aleksandras Seržputovskis ir Eduardas Volteris, šios šnektos pavyzdžių „Lietuvių kalbos žodynui“ pateikė Kazimieras Būga, 1964 metais padarytas pirmasis kalbos garso įrašas. Knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“ skirta mokslo reikalams, joje skelbiama nedidelė dalis tekstų, surinktų 2002–2007 metų ekspedicijose, o kompaktinėje plokštelėje – kai kurių pasakojimų garso įrašai. Marcinkoniškių tarmė labai įdomi, turinti daug frazeologizmų, palyginimų, vaizdingų posakių, mažybinių žodelių. Rinkinyje pateikti pasakojimai, vertingi ne tik kalbos, bet ir pasaulėvaizdžio, tautinio, tarminio identiteto požiūriu. Tematika – kasdieniniai buities darbai, šventės, liaudies medicina, santykiai šeimoje ir su kaimynais, gyvūnai, augalai, buities rakandai, karai. Pasak mokslininkės, visos tarmės, įskaitant ir Marcinkonių, kinta. Įvykus politinėms ir kultūrinėms permainoms, šnektoje padaugėjo skolinių, svetimoms kalboms būdingų darybos formų. Nepaisant to, tarmė gera visuomet, dabar ar prieš šimtą metų, nes ja išreiškiame savo mintis, jausmus, ir apgailestavo, kad intonacijų, atsidūsėjimų, širdies balso į knygą sudėti neįmanoma.