Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Meldėsi už buvusį seminarijos rektorių

Prie Garliavos bažnyčios altoriaus kun. Viktoro Butkaus portretas Jono PUODŽIŪNO nuotrauka

Malda prie kun. prof. dr. V. Butkaus kapo Garliavos bažnyčios šventoriuje

Liepos 15 dieną, pirmadienį, Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už iš šios parapijos Tirkiliškių kaimo kilusį Kauno kunigų seminarijos buvusį rektorių kun. prof. dr. Viktorą Butkų (1923 01 18–1945 09 15– 1993 07 15). Minint jo mirties 20 metų sukaktį bei 90 metų nuo gimimo, šv. Mišias aukoti atvyko Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, paskirtasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, prelatai prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Juozas Pečiukonis ir Vytautas Gustaitis, monsinjorai Aurelijus Žukauskas, Vytautas Grigaravičius ir Gintautas Kuliešius, kanauninkai doc. dr. Robertas Pukenis, Deimantas Brogys, Robertas Bruzga ir Valius Zubavičius OP bei keletas kunigų. Pamokslą šv. Mišiose sakęs prel. prof. dr. V. S. Vaičiūnas pirmiausia priminė, kad buvusį savo rektorių iki šiol geru žodžiu prisimena didžioji Lietuvos kunigų dalis. Prelatas sakė, kad kunigas buvo neeilinių gabumų nuo pat vaikystės, o liga, kuria susirgo būdamas 17 metų, paskatino siekti kunigystės. Prel. prof. dr. V. S. Vaičiūnas priminė, kad kun. V. Butkus dėstyti Kauno kunigų seminarijoje buvo pakviestas dar 1959 metais, studijavo Laterano universitete Romoje, gavo teologijos daktaro laipsnį, o rektoriumi buvo net 27 metus. Jo dvasinė erudicija ir išsilavinimas, žmogiškas kuklumas ir santūrumas žavėjo aplinkinius, tačiau kunigas liko nesuprastas ir neįvertintas. „Kai įvertini to meto sistemą, supranti, kad mokėti išlikti seminarijos vadovu tiek metų reikėjo turėti nepaprastų gabumų, – sakė pamokslininkas. – Kunigas Viktoras labai rūpinosi, kad seminarija būtų graži, sugebėjo rasti bendrą kalbą su sovietinės valdžios atstovais. Jis rodė tėvišką meilę bendraudamas su klierikais, rašydavo laiškus į armiją paimtiems, buvo santūriai griežtas tiems, kurie nesilaikė regulos. Jo artimi bičiuliai pastebėjo, kad rektorius pasižymėjo nuoširdžiu pamaldumu.“ Prelatas bažnyčioje susirinkusiesiems sakė, kad kun. V. Butkus buvo šviesi asmenybė – kunigo idealas, – ir guodėsi, kad būna labai skaudu, jog net ir iš tikinčių tėvų kartais išgirsta, kad savo sūnaus, kurį Dievas šaukia, neleis į kunigus.

Po šv. Mišių visiems atvykusiems padėkojo Garliavos klebonas kun. Gintaras Urbštas. Jis sakė, kad parapijiečiai neseniai paminėjo ir dar du mirusius kunigus. Pavasarį mirties 40-mečio proga pagerbtas iš šios parapijos Tvarkiškio kaimo kilęs kun. Jonas Bružikas SJ (1897 05 20–1922 09 17–1973 03 13), o kiek anksčiau, minint mirties 30-metį, – buvęs klebonas Pranciškus Leonas (1892 10 08–1914 08 01–1982 12 25).

Paskui visi šventoriuje sustojo pasimelsti prie kun. prof. dr. V. Butkaus kapo.

Romas BACEVIČIUS

Daugiau apie Kauno kunigų seminarijos buvusį rektorių kun. prof. dr. Viktorą Butkų skaitykite 7-ajame puslapyje.

© 2013 „XXI amžius“