Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kai teisėjai ir policininkai „visada teisūs“

Paskutiniai įvykiai gal ir leidžia manyti apie pasikeitusį atgrasų ir netgi įžūlų Kauno apylinkės teismo teisėjų elgesį sprendžiant Garliavos „pažeidėjų“ bylas, tačiau tai dar toli gražu tuo įsitikinti negalima. Dar liepos pabaigoje teisėjas Aurelijus Rauckis grasino posėdžius daryti uždarus vien dėl teismo salėje atviro posėdžio metu tyliai pasakyto žodžio, kai liepos 25 dieną teisiamų Dalijos Bulotienės ir Raimundo Čiegio teismo posėdžiuose jų atstovei teisininkei Kristinai Apanavičiūtei paprašius leisti liudyti keturiems liudytojams, teisėjas paties teismo vardu tokį teisėtą prašymą iškart atmetė, o atstovei pareikalavus motyvuoti tokį sprendimą, „teismas“ motyvuoti atsisakė. Tada teisiamųjų atstovė pasakė: „Teisėjas yra šališkas, priima tik vienos pusės liudytojus (policijos), teikiu teisėjo nušalinimą“. Taigi vyko gryna teismo parodija. Po pertraukos įtampa neatslūgo – teisėjas vis tramdė kaltinamųjų atstovę, o ši pasakė reikalausianti nušalinti net visą apylinkės teismą. Teisėjui ir toliau vis trukdant atstovei užduoti klausimus liudininkams (policininkams), kantrybės netekusi teisininkė skundėsi: „Jūs elgiatės šališkai, trukdote man, išmušate iš vėžių“. Ir jeigu teisėjas A. Rauckis tarsi nesikiša į liudytojų apklausas, tačiau kai liudytojai policininkai akimis paprašo pagalbos nuo „nepatogių“ klausimų, pašoka iš vietos ir uždraudžia pateikti „bylai netinkamą“ klausimą. A. Rauckis ilgai buvo nenuspėjamas – vienuose posėdžiuose visiškai nepaisė kaltinamųjų interesų, kituose – sureaguodavo į kaltinamųjų atstovės pastabas ir netrukdydavo apklausti liudytojus. Ir neaišku, kokios „povandeninės“ srovės tuos teisėjus šitaip reguliuoja. Kaip pastebėjo kaltinamųjų atstovė K. Apanavičiūtė, daugelis posėdžių prasidėdavo nuo teisėjo A. Rauckio agresijos, kai jis pradėdavo grasinti jai, nutraukdavo absoliučiai visus klausimus, jeigu jais priartėjama prie tiesos. Gerai nors tai, kad posėdžius stebėdavo Seimo narys Naglis Puteikis, kuris įsitikino, jog įstatymai arba teisės sistema sureguliuota netinkamai, ir visa tai reikia bandyti keisti. Kadangi įstatymai pažeidžiant principą „nemo judex in re sua“ (lot. niekas negali būti teisėju savo byloje) leidžia patiems teisėjams spręsti apie savo nešališkumą, tai teisėjas A. Rauckis, kuriam atstovė pareiškė nušalinimą dėl jo akivaizdaus priešiškumo kaltinamiesiems, nenusišalino ir, grįžęs į teismo posėdžių salę, toliau atmesdavo beveik visus gynybos prašymus, nutarimo nemotyvuodamas. Buvo prašoma pakviesti liudytojais piliečius, nes vien pareigūnų liudijimais grįsta byla yra niekinė. Teisėjas A. Rauckis nesivaldydavo, įžeidinėdavo proceso dalyvius, ir tai laikydavo norma. Jis negali ramiai vesti posėdžio, jeigu nepaleidžia įžeidžiančių pastabų arba nepagrasina, jog už klausimus, kurie „nesusiję su byla“, bus „imamasi priemonių“, o išgirdęs iš žiūrovų nors vieną šnabždesį, sureaguojant į akivaizdžiai nesąmoningą teisėjo sprendimą, grasindavo posėdį padaryti uždarą. To nebūdavo net sovietinės okupacijos metais.

Pareikalavo baudžiamosios bylos gėjų lygos vadovams

Rugpjūčio 30-ąją Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl 2013 07 27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje organizatorių atsakomybės ir užsienio valstybių kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“. Z. Vaišvila teigia, jog paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ vykdo neteisėtą veiklą. Ši visuomeninė organizacija neturi teisės užsiimti politine veikla, tačiau 2013 m. liepos 27 d. Vilniuje organizavo ne Vilniaus miesto savivaldybės jai leistą visuomeninį renginį „Už lygybę“, o politinį renginį. Tai patvirtina ir žiniasklaidos informacija. Asociacijos vadovas Vladimiras Simonko renginio dieną pats viešai tai patvirtino žiniasklaidai: „Tai buvo ne gėjų paradas, o politinė akcija“. Tai Lukiškių aikštėje iškilmingai pranešė eitynių organizatoriai. Tai, kad vyko ne visuomeninis, o politinis renginys, patvirtina jo dalyvių politiniai reikalavimai, renginyje dalyvavusios Lietuvos Respublikos Seimo narės (Aušrinė Marija Pavilionienė, Dalia Kuodytė, Giedrė Purvaneckienė), Liberalų sąjūdžio politinės partijos atstovai, viešai ir aktyviai reklamavę savo politinę veiklą, suderinę tai su renginio organizatoriais. Tačiau, kaip žinoma, politinis renginys oficialiai nebuvo leistas, tad „Lietuvos gėjų lyga“ suklaidino Vilniaus miesto savivaldybę ir įvykdė politinį renginį.