|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate Atstatyti kryžiai ir koplytstulpis
ŠLAVANTAI. Pirmąjį liepos sekmadienį Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje vyko Marijos, krikščioniškų šeimų Karalienės, atlaidų ir pastatytų kryžių bei koplytstulpio pašventinimo iškilmės. Šv. Mišių aukai vadovavo Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos klebonas kun. moral. teol. dr. Algirdas Petras Kanapka, koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos kancleris kun. teol. dr. Žydrūnas Kulpys. Kučiūnų šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Jonas Povilaitis budėjo klausykloje. Lazdijų rajono valdžios atstovai ir parapijiečiai skaitė iškilmingą, specialiai šventei paruoštą Visuotinę maldą, prie Viešpaties altoriaus aukojo atnašas, kaip padėką už visas Dievo malones ir nuolatinę globą. Pamokslą sakė vyskupijos kancleris kun. teol. dr. Ž. Kulpys. Jis yra ir vyskupijos Šeimos centro kuratorius. Kancleris pasidalino savo patirtimi bendraujant su sužadėtiniais, pateikė krikščioniškos sampratos apie šeimą įžvalgas... Visa šeimos laimė Dievo rankose. Jis yra meilės šaltinis. Žmogiški meilės šaltiniai dažnai nuvilia. Jeigu šeimoje yra Dievas, joje nieko netrūksta. Su Dievo pagalba bus galima išspręsti visas iškilusias problemas. Kunigas nurodė galimybes, kaip konkrečiai galima pakviesti į šeimą Dievą. Tai sąmoningas tikėjimas, nuolatinis siekimas patikti Dievui, šalinti iš savo gyvenimo nuodėmes. Būtina per maldą leisti Dievui ateiti į šeimą, per kiekvieno sekmadienio Šv. Mišių Komuniją asmeniškai susitikti su Jėzumi. Turėdami Dievą širdyje sutuoktiniai myli vienas kitą jau ne žmogiška, o dieviška meile. Dievas ir Jo meilė tikrai yra svarbiausia, yra tikras kelias į prasmingą vienybę šeimoje. Jis veda dar toliau į laimingą amžinybę dangaus karalystėje. Kancleris ragino kreiptis į Švč. M. Mariją, kad ji padėtų tuos dalykus suprasti ir visus lydėtų savo globa, ir palaima. Šv. Mišių pabaigoje vyko parapijos paaukojimo Marijai akto atnaujinimas. Pilnutėlėje bažnyčioje ir šventoriuje suklaupę žmonės įdėmiai kartojo klebono kun. Tado Valliano skaitomus žodžius. Procesija po palaiminimo Švč. Sakramentu toliau kartu su kunigais ėjo nuo kryžiaus prie kryžiaus ir prie koplytstulpio. Buvo kalbamos specialios maldos ir kunigai juos pašventino, choristai giedojo giesmę Kryžiau šventas. Rajono savivaldybės meras Artūras Margelis šventoriuje pasodino ąžuoliuką, skirtą Tikėjimo metams atminti ir įamžinti. Jis išreiškė viltį, kad Šlavantų parapijos bendruomenė stiprės ir augs kartu su juo. Užtikrino, kad bus skirta lėšų įgyvendinti projektą padaryti gręžinį, kad vanduo būtų atvestas į kapines. Meras pritarė Danutės Pankevičienės minčiai įkurti kun. Juozo Zdebskio muziejų ir pažadėjo suteikti tam reikalingą pagalbą. Klebonas kun. T. Vallianas papasakojo kryžių pastatymo istoriją. Pakeisti senus, jau sutrūnijusius kryžius ir koplytstulpį naujais mintį davė seniūnė Julija Maziukienė. Klebonas tam pritarė. Be seniūnės gražių iniciatyvų, nuoširdaus rūpesčio, įvairiapusiškos pagalbos būtų nebuvę šios šventės. Sutartinai siekiant užsibrėžto tikslo, šiam neeiliniam darbui greitai pavyko rasti aukotojų, geradarių ir rėmėjų. Vieni paaukojo medienos, kiti išpjovė, treti gabeno, drožė, padėjo kryžius ir koplytstulpį pastatyti. Danutės ir Prano Pankevičių, Elzės ir Juozo Jungiavičių šeimos šiems kryžiams paaukojo krucifiksus (mūkeles), Avižienių kaimo gyventojai Jadvyga ir Vladas Vailioniai paaukojo saulutę koplytstulpiui. Kitos parapijietės apsodino kryžius ir koplytstulpį gėlėmis. Šventoriuje pašventinti du kryžiai ir koplytstulpis yra vietinio meistro Jono Savukyno auksinių rankų darbas. Klebonas džiaugėsi, kad meistras dirbo dzūkiškai, nuo širdies. Meistro žmona medicinos darbuotoja Irena Savukynienė irgi aktyviai prisidėjo prie šventės organizavimo. Parapijos šviesulys, įvairių idėjų sumanytoja Danutė Pankevičienė. Jos nuolatinis pagalbininkas vyras Pranas, o naujus kryžius jiems padėjo puošti anūkai. Danutė, anot klebono, sudėjo visą širdį puošdama bažnyčią. Prie altorių žydėjo darželio gėlės. Šventinių vainikų girliandomis išdabinta ne tik bažnyčia, bet ir pastatyti kryžiai. Juos kartu su kaimo moterimis nupynė Danutė Ji šypsojosi ir sakė: Kai darai gerą darbą, tai visai nesunku. Šiems visiems žmonėms klebonas labai dėkingas. Tą dieną dar daug padėkos žodžių, žiedų svečiams ir saviems išdalijo klebonas. Pirmieji buvo skirti kunigams: Skardupių klebonui kun. moral. teol. dr. A. P. Kanapkai, kancleriui kun. teol. dr. Ž. Kulpiui, kurie savo dvasinėmis dovanomis, gražiu dalyvavimu prisidėjo prie šios neeilinės šventės iškilmingumo ir Tikėjimo metų įamžinimo. Klebonas dėkojo vargonininkui Juozui Mikalauskui ir choristams už gražų giedojimą, zakristijonui Gedui Dimšai, Šv. Mišių patarnautojams, procesijos mergaitėms, moterims, vyrams. Dėkojo visiems atlaidų dalyviams už jų pinigines aukas, visoms moterims, kurios pasirūpino, kad būtų daug skanaus maisto agapei. Toliau vardijo pavardes ir laimingas dalijo padėkas pirmiausia parapijai ir Bažnyčiai nusipelniusiems žmonėms, po to geradariams ir rėmėjams. Prie padėkų kiekvienam buvo padovanota kun. dr. A. P. Kanapkos knyga Dievo įsakymai šviesa širdies akims. Lazdijų dekanato dekanas kan. Vytautas Prajara dovanojo kartu su Metelių parapijos kapela Metelys (vadovė Danguolė Alksninienė) nuotaikingą koncertą. Maldininkai bendravo, vaišinosi, šoko, džiaugėsi Dievo dovanotu gražia ir prasminga švente ir vienas kitu, o seniūnė visų parapijiečių vardu dėkojo mūsų mylimam klebonui Tadui. Alvyra Grėbliūnienė Autorės nuotraukos
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |