|
Atmintis
Atlaidų metu prisimintas
kunigas kraštietis
|
Pamaldų metu procesija
ėjo miestelio gatvėmis
Autorės nuotrauka
|
Liepos 21dieną Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Sumos šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. mgr. Miroslavas Anuškevičius, kartu meldėsi Pumpėnų kun. Davidson Coelho De Castro IVE ir Paįstrio klebonas, garbės kanauninkas Pranciškus Benediktas Tamulionis. Pamaldų metu procesija ėjo miestelio gatvėmis.
|
|
Atmintis
Turtingas dvasinių vertybių
artėja prie savo būties šaltinio
Marija Remienė
|
Kun. prof. dr. Kęstutis
Antanas Trimakas
Algimanto Žižiūno nuotrauka
|
Malonūs žodžiai yra trumpi ir lengvai pasakomi, tačiau jų aidas amžinas. Motina Teresė
Apie žmogų, draugą ir kunigą galima parašyti labai
daug arba labai mažai. Asmeniui būdinga nepakartojama jėga, kurią
Dievo Sūnus teikia kiekvienam žmogui. Apskritai žmoguje glūdi didi
dvasinė jėga. Jis gyvena, dirba, kenčia, kuria, myli, klumpa bei
keliasi ir kartu yra mūsų visuomenėje. Ypatingą dvasinę malonę ir
nepakartojamą jėgą turi kun. prof. dr. Kęstutis Antanas Trimakas.
Su kun. K. Trimaku artimiau susipažinau, kai man
teko vadovauti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių
seserų kongregacijos rėmėjams Čikagoje 1960 metais. Jis buvo mūsų
rėmėjų dvasios vadovas, o jo mama (jis ją vadino Mamune) tapo vienuole;
įstojo į tą kongregaciją, kurioje jau buvo mano sesutė Irena Margarita.
Taip prasidėjo bendri darbai, rūpesčiai su rėmėjais ir seserų įsikūrimu
Putname.
Kai mano sesutė mokėsi gimnazijoje Vokietijoje,
buvo aktyvi ateitininkų organizacijos narė. Ji nepraleido nė vienos
ateitininkų išvykos ar stovyklos. Jaunas gimnazistas K. Trimakas
mokėsi Miuncheno lietuviškoje gimnazijoje, bet bendri ateitininkų
suvažiavimai bei stovyklos buvo geros progos susipažinti su kitais
gimnazijos ateitininkais. Sesutė dalinosi prisiminimais, kai ji
su Kęstučiu, plaukdami ežere laivelyje, kūrė ateities gyvenimo planus.
Ji pasisakė norinti tapti mokytoja ir įstoti į vienuolyną, o Kęstutis
galvojo apie kunigystę. Jųdviejų jaunystės svajonės išsipildė: sesutė
baigė mokslus Amerikoje, daug metų mokytojavo, įstojo į vienuolyną,
o Kęstutis tapo kunigu.
|
|
Atmintis
Kun. Kęstučio Trimako
laiškai
Skaitytojams pateikiame keletą kun. K. Trimako laiškų, rašytų XXI amžiaus vyr. redaktoriui Edvardui Šiugždai, ištraukų. Laiškuose ryškus profesoriaus susirūpinimas dėl katalikiškos spaudos Lietuvoje ir pastoracijos išeivijoje, o pasakodamas apie savo sveikatą bei apie kai kurias savo nesėkmes kunigas išreiškia gilų pasitikėjimą Dievo globa. Savo dvasinę stiprybę ir rūpestį katalikų spauda rodė ir sunkiai sirgdamas, ir perkopęs aštuoniasdešimtmetį.
|
|
Kronika
Vasaros vaidinimai
RIETAVAS. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kiemelyje vyko mėgėjų teatrų festivalis Rietavo vasaros vaidinimai 2013. Jis sukvietė kolektyvus iš Biržų ir Jurbarko. Biržų kultūros centro mėgėjų teatras suvaidino V. Vorienės komediją Cirkas be pinigų (rež. Vita Vorienė), Jurbarko Konstantino Glinskio teatras parodė J. Skinskio Moters kerštas (rež. Danutė Samienė). Atridenęs simbolinį laiko ratą, festivalį atidarė Rietavo savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro kolektyvas, parodydamas B. Sruogos spektaklį Pagunda (rež. Vincas Andriuška). Spektakliai susilaukė gausaus žiūrovų dėmesio ir plojimų.
|
|
Kronika
Festivalis be svaigalų
NAISIAI. Antrąjį liepos savaitgalį kelias į čia vedė tuos, kurie nori pamatyti pavyzdingai tvarkomą Lietuvos kaimą ir patirti daug džiaugsmo akimirkų, praleisti laiką blaivioje, sveiką gyvenseną propaguojančioje aplinkoje. Šiais metais nuo 2010-ųjų rengiamas Naisių vasaros festivalis atkreipė ypatingą dėmesį į vaikus ir į jų situaciją Lietuvoje, į tai, kad vaikai tolsta nuo tėvų savo pasaulėžiūra, išsilavinimu ir tai yra viena didžiausių problemų. Mes mažai bendraujame, neturime daug progų ir sąlygų bendrauti, nes visur turime lėkti ir suspėti su gyvenimo diktuojamu tempu, teigia festivalio sumanytojas Ramūnas Karbauskis. Dvi dienas vykusiame festivalyje veikė vaikų kūrybos stovykla, kurioje jie kūrė, žaidė, sportavo. Daugelis susirado naujų draugų. Festivalyje buvo rodomi spektakliai, vyko žemaitukų žirgų nacionalinės taurės varžybos, didingų riterių turnyras. Koncertavo garsūs Lietuvos muzikantai Andrius Kulikauskas, Gintaras Šulinskas, Virgis Stakėnas, Erika ir Jurgis Didžiuliai su grupe, Lemon Joy, Linas Adomaitis, patriotinio roko grupė Thundertale (Perkūno sakmė), Agnė Armoškaitė su Šv. Kristoforo orkestru, vadovaujamu maestro Donato Katkaus, ir kiti. Festivalio Naisių vasara dalyviai iš visos Lietuvos vadovaudamiesi skambiu šūkiu Saugokime šeimą ir puoselėkime šeimos vertybes! paruošė įsimintiną programą: festivalį vedė net trijų kartų atstovai, serialo Naisių vasara aktoriai Juozas Bindokas, Nijolė Mirončikaitė, Aurimas Žvinys, Elida Dubinskytė-Šimaitė ir Naisių jaunimo ansamblio pora. Festivalį Naisių vasara papuošė ir svečiai iš užsienio Šiauliuose vykusio tarptautinio folkloro konkurso-festivalio Saulės žiedas kolektyvai iš Čekijos ir Lenkijos, buvo galima aplankyti veikiančius Baltų dievų, Inkilų, Šiaulių krašto literatūros muziejus.
|
|
Atmintis
Mirė aktorius Bronius Gražys
Eidamas 80-uosius metus šeštadienį mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Bronius Gražys. Jis gimė 1934 m. sausio 5 d. Nečionyse, Rokiškio apsk., 1956-aisiais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1968 metais Aukštuosius režisūros kursus Mažajame teatre Maskvoje. 19561962 metais vaidino Marijampolės dramos teatre. Nuo 1963-iųjų Klaipėdos dramos teatro aktorius, nuo 1968-ųjų ir režisierius. 19731991 metais dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1992-ųjų Klaipėdos universitete, nuo 1997-ųjų ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. Daugiau nei per 50 kūrybos metų B. Gražys sukūrė per 150 vaidmenų. Yra sukūręs ne vieną įsimintiną vaidmenį kino ir televizijos filmuose: Dariaus patėvis (Skrydis per Atlantą), Acus (Šienapjūtė), Profesorius (Valentina). Didžiulis B. Gražio įnašas į Klaipėdos dramos teatro kūrybinį gyvenimą jo režisuoti pastatymai, tarp kurių E. Raneto Kriminalinis tango, K. Binkio Atžalynas, J. Grušo Barbora Radvilaitė, R. Samulevičiaus Nebylys (pagal Vaižgantą), J. B. Moljero Tartiufas, N. Saimono Keistuoliai iš varjetė, S. Maršako Katės namai ir dar daug kitų. Visus 50 kūrybinės veiklos metų B. Gražys buvo aktyvus lietuvių rašytojų, poetų kūrinių propaguotojas (scenaristas, režisierius ir skaitovas). Ketvirtį amžiaus B. Gražys kūrė scenarijus, ruošė projektus ir režisavo Klaipėdoje Jūros, Dainų, Sporto, Rašytojų ir poetų, Medikų šventes, Tarptautinės teatro dienos renginius. Nuo 2001-ųjų B. Gražys Klaipėdos universiteto docentas. Daugiau nei tris dešimtmečius dėstė vaidybos, režisūros ir grimo pagrindus choreografijos specialybės studentams, paruošė ir išleido Grimo pagrindus metodinę knygą aukštųjų mokyklų meno fakulteto studentams bei pedagogams. Dirbdamas su studentais yra sukūręs spektaklių. Aktorius yra ir kelių poezijos rinkinių autorius. Išleido knygas Žvyrkeliai, Išskridę paukščiai, Rieda saulė vakarop, Spalvoti stikliukai, Delnai, Sonetai, portretai ir haiku. B. Gražys buvo žinomas ir kaip tapytojas, dailės darbų kolekcionierius. Jis kuravo Klaipėdos ir Respublikos dailininkų darbų parodas, pats tapė, yra surengęs 38 tapybos, asambliažų bei koliažų autorines ir kolektyvines parodas Lietuvoje bei užsienyje. Daugiau nei 30 metų B. Gražys buvo Klaipėdos dramos teatro meno tarybos narys, Lietuvos teatro sąjungos prezidiumo narys, Klaipėdos miesto dramos sekcijos pirmininkas. Aktorius buvo Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatas. Už nuopelnus nacionalinio teatro menui 1984 metais aktoriui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. 2007 metais B. Gražys apdovanotas ordinu Už nuopelnus Lietuvai ir Sausio 13-osios atminimo medaliu.
|
|
|