Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Švietimas
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Padėka už laisvę – žygyje

Inesė Ratnikaitė

Rožinis su vyskupu Eugenijumi Bartuliu eisenoje „Tytuvėnai–Šiluva“

Fatimos Dievo Motinos statula įnešama į Šiaulių Katedrą

Tytuvėnuose

Eisenoje dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis

Šiluvoje

Eisena Šiaulių miesto gatvėmis

Ankstų sekmadienio rytą Kelmėje Autorės nuotraukos

Rugpjūčio 24–25 dienomis Šiaulių vyskupijoje minėta Laisvės diena. Organizuotos sueigos Šiauliuose, Kelmėje, Tytuvėnuose ir piligriminis žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Padėka už Lietuvos laisvę

Šiandieninėje visuomenėje, besivadovaujančioje reliatyvizmo principu, nėra lengva gyventi pagal tikrąsias vertybes. Tačiau, kaip Kelmėje vykusioje sueigoje sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pagal jas negyvendami, eidami „plačiuoju keliu“, dažnai klystame ir turime patirti skaudžias pasekmes. Niekas nėra nuo to apsaugotas, todėl turime kreiptis pagalbos į Švč. Mergelę Mariją. Dievo Motina rodo į savo Sūnų, prašydama vykdyti Jo valią. „Dievas – dirigentas, vadovaujantis viso pasaulio orkestrui, o mes turime skaityti natas. Natos – Šventasis Raštas“, – sakė Šiaulių ganytojas, Šiaulių Katedroje aukodamas Padėkos šv. Mišias už Lietuvos laisvę.

Laisvės diena Šiaulių vyskupijoje tradiciškai minėta sueigose bei Padėkos ir vilties žygiu iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Aukos ir pasitikėjimo Kristumi keliu

Eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą turi turtingą istoriją, kuri priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį prisiminta minint net dvi sukaktis: 40 metų nuo pirmojo Eucharistijos bičiulių suorganizuoto piligriminio žygio į Šiluvą, sukėlusio daug nepatogumų tuometinei ateistinei valdžiai ir 20 metų nuo eisenos atnaujinimo jau Nepriklausomos Lietuvos laikais.

1973 metais Eucharistijos bičiulių pradėtose organizuoti eisenose iš Tytuvėnų į Šiluvą dalyvaudavo tūkstančiai žmonių. Siekiant jas sustabdyti, buvo išgalvotas kiaulių maras, už eisenų organizavimą M. Jurevičius, V. Vaičiūnas, G. J. Stanelytė buvo nubausti kalėjimu. Šiemetinės sueigos dalyviai prisiminė Kelmėje vykusį Gemos Stanelytės teismo procesą, ramią teisiamosios laikyseną.

1993 metais, matydami, kad žmonės tolsta nuo krikščioniškų vertybių, Lietuvos Sąjūdžio dalyviai pasiūlė atkurti Eucharistijos bičiulių rengtas eisenas. Jomis siekiama padėkoti Dievo Motinai už atgautą laisvę ir paprašyti malonių neleisti Lietuvos žmonėms prarasti krikščioniškuosius gyvenimo orientyrus.

Jie tvirti, nes su Viešpačiu

Laisvės dienos minėjimo renginiuose bei piligriminėje eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą kasmet dalyvauja tarptautinė Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacija (TFP). Pavadinime įvardintas katalikiškąsias vertybes propaguojantys ir ginantys TFP nariai 1990 metais nustebino pasaulį rinkdami parašus po peticija už Lietuvos teisę ir teisingumą 26 pasaulio šalyse. Ši parašų rinkimo akcija Gineso rekordų knygoje įvardinta kaip pati didžiausia tokio pobūdžio akcija žmonijos istorijoje (surinkta 5,3 mln. parašų). Kalbėdamas apie šią organizaciją Šiaulių vyskupas E. Bartulis išaukštino ilgametę šios organizacijos ištikimybę ir tvirtybę puoselėjant, skleidžiant ir ginant vertybes. Kadangi tradicijos, šeima, nuosavybė – svarbios ir brangintinos vertybės ir Lietuvoje, TFP nariai prieš 20 metų buvo pakviesti prisidėti prie piligriminių eisenų į Šiluvą atnaujinimo. Tartasi bendradarbiauti propaguojant vertybes žygyje bei sueigose dešimčiai metų. Šiais metais, Kelmės merui pasiūlius, TFP ir toliau tęs draugystę su Lietuva.

Šios organizacijos stiprybė, anot Šiaulių vyskupo, – Dievo valios vykdymas. TFP delegacijos nariai Laisvės dienos minėjimo renginiuose dalyvauja nešdami Fatimos Dievo Motinos statulą, taip puoselėdami pamaldumą Dievo Motinai bei skatindami prisiminti Fatimoje jos ištartus žodžius, kreipiančius link Kristaus. Šiais metais atvyko dvi TFP delegacijos: viena, vadovaujama Aleksandro Strelcovo, iš Gudijos ir antroji – tarptautinė, jos nariai – iš Brazilijos, Prancūzijos, Italijos, Ekvadoro, Vokietijos. Stebino jaunas kai kurių organizacijos narių amžius; Dievo motinos statulą, organizacijos vėliavas nešė devyniolikos, septyniolikos, keturiolikos metų jaunuoliai.

Lietuva turi eiti Tiesos keliu

Šiais metais, kaip įprasta, Laisvės dienos minėjimas prasidėjo pavakary Šiaulių Sukilėlių kalnelyje. Šiaulių miesto garbės piliečio Alberto Griganavičiaus perskaitytame atvirame laiške visuomenei skatinama saugoti ir puoselėti šeimą kaip vieną didžiausių vertybių. Prisiminta ir dar viena sukaktis – Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio 25-metis. Iš Sukilėlių kalnelio iškilminga eisena Šiaulių miesto gatvėmis su Fatimos Dievo Motina priekyje atėjo į Katedrą. Čia Šiaulių vyskupas E. Bartulis aukojo šv. Mišias. Pamokslo metu ganytojas kalbėjo apie laisvės, maldos, aukos, pasitikėjimo Dievo valia reikšmę žmogaus gyvenime. „Sekti paskui Kristų – eiti aukos ir pasitikėjimo keliu... Šiandien ypatingai Lietuva, pirmininkaudama Europos sąjungai, turi atsilaikyti ir eiti Tiesos keliu... Vardan tos Lietuvos ir amžino gyvenimo tėvynės darbuokimės su meile ir atsakomybe“, – sakė Šiaulių vyskupas.

Giesmės, pakili nuotaika, džiugus šurmulys po šv. Mišių valandai pripildė šventorių. Prašyta Dievo palaimos TFP nariams, sueigos dalyviams, visai Lietuvai.

Laisvės keliu

Kelmiškiai į sueigą rinkosi ankstų sekmadienio rytą. Iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė, vyko pasisakymai, giesmės, Šiaulių vyskupo, kunigų, valdžios atstovų dalyvavimas liudijo, kokios vertybės branginamos šių dienų laisvoje Lietuvoje, už kokias verta kovoti. „Ir šiandien norime pajusti Aukščiausiojo buvimą su Sąjūdžiu, su Lietuva“, – sakė Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius. „Eiti laisvės keliu be Dievo – klaidu“, – jau Tytuvėnų sueigoje sakė Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis, išlydėdamas piligriminės eisenos dalyvius į Šiluvą. Eisenai vadovavo Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Kelyje prisijungė ir prof. Vytautas Landsbergis, aktyviai dalyvaudavęs visose pirmosiose eisenose į Šiluvą.

Šiluvoje pasitiko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 12 val. Šiluvos Bazilikoje aukotos šv. Mišios (išsamiau apie tai rašyta praėjusį penktadienį).

© 2013 „XXI amžius“