Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Švietimas
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Padėka už laisvę – žygyje

Inesė Ratnikaitė

Rožinis su vyskupu Eugenijumi Bartuliu eisenoje „Tytuvėnai–Šiluva“

Rugpjūčio 24–25 dienomis Šiaulių vyskupijoje minėta Laisvės diena. Organizuotos sueigos Šiauliuose, Kelmėje, Tytuvėnuose ir piligriminis žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Padėka už Lietuvos laisvę

Šiandieninėje visuomenėje, besivadovaujančioje reliatyvizmo principu, nėra lengva gyventi pagal tikrąsias vertybes. Tačiau, kaip Kelmėje vykusioje sueigoje sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pagal jas negyvendami, eidami „plačiuoju keliu“, dažnai klystame ir turime patirti skaudžias pasekmes. Niekas nėra nuo to apsaugotas, todėl turime kreiptis pagalbos į Švč. Mergelę Mariją. Dievo Motina rodo į savo Sūnų, prašydama vykdyti Jo valią. „Dievas – dirigentas, vadovaujantis viso pasaulio orkestrui, o mes turime skaityti natas. Natos – Šventasis Raštas“, – sakė Šiaulių ganytojas, Šiaulių Katedroje aukodamas Padėkos šv. Mišias už Lietuvos laisvę.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Kreipiamės į Jus mums labai svarbiu klausimu. Niekada negalėję džiaugtis lengvu gyvenimu, o tik vargingomis lėšomis, niekaip neleidžiančiomis normaliai išsilaikyti laikraščiui, dabar matome, kad katalikiško laikraščio „XXI amžius“ likimas atsidūrė ypač sudėtingoje ir sunkioje padėtyje. Mus kamuojančios bėdos suėjo į vieną vietą ir artėja galbūt neišvengiamas laikraščio uždarymas. Gyvenimas pilnas paradoksų, su jais mes visada neišvengiamai susiduriame, o katalikiško laikraščio išlikimo klausimas niekada nebuvo dingęs – visada esame tarsi ant bedugnės krašto. Nors dedame visas pastangas laikraštį padaryti įdomų, įvairiapusį, plataus akiračio, tačiau dirbtinai sukeltos krizės metu vykęs žmonių nuskurdinimas taip sumažino skaitytojų (prenumeratorių) skaičių, kad be paramos iš šalies jau seniai neišsilaikome. Neleistinai sumažinę išlaidas (tai kenkia laikraščio kokybei) ir sumažinę savikainą, pasiekėme, kad laikraščio 1 egz. savikaina yra apie 1,5 Lt (anksčiau ji siekė beveik 3 Lt), tačiau daugeliu atvejų jį platiname ar už prenumeratą imame tik po 1,2 Lt už 1 egz. (reikia atsiminti, kad didelę prenumeratos kainos dalį pasiima paštas už „pristatymą“ arba siuntimą mūsų platintojams, todėl laikraščio egzempliorius tampa brangesnis). Nesunku paskaičiuoti, kad per metus patiriame po 62000 Lt nuostolio. Laikraščio biudžetas turėtų būti bent 500 tūkst. Lt, tik tada galima būtų kaip nors geriau derinti visus darbus ir normaliau išsilaikyti, o mums tenka išsilaikyti iš 300 tūkst. Lt. Galime skaitytojams pateikti ir kitą finansinį parametrą: dabar vieno puslapio išlaidos visam tiražui kainuoja 385 Lt, t.y. visas vieno numerio tiražas (16 psl., 4200 egz.) kainuoja 6160 Lt (pernai išlaidos vienam puslapiui siekė 460 Lt, o visas vieno numerio tiražas kainuodavo 7360 Lt.). Aišku, mažinant išlaidas, blogėja laikraščio kokybė, nes tenka atsisakyti žurnalistų, kitų reikalingų darbuotojų. Jokios mokamos reklamos mes negauname. Nesunku suprasti, kad katalikiškas laikraštis reklamai visai nepriimtinas (nors buvęs premjeras pirmiausia ir akcentavo laikraščio gebėjimą išsilaikyti būtent iš reklamos ir, padidinęs mokesčius, taip „baudė“ didžiąją spaudą, bet iš tiesų be gailesčio naikino mažąją spaudą, negaunančią jokių pajamų iš reklamos). Kai mūsų pajamos (iš prenumeratos ir platinimo) vos siekia 200000 Lt per metus, o išlaidos viršija 300000 Lt, išsilaikyti yra labai sudėtinga. Turime ne tik mokėti milžiniškus mokesčius valstybei (pavyzdžiui, per 10 metų sumokėjome apie 1,5 mln. Lt), ir jie ypač padidėjo dėl 5 kartus padidinto vadinamojo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tad nuo 2009 metų vidurio turėjome uždaryti „Kregždutę“, vienintelį katalikišką tautišką savaitinį laikraštį vaikams, paskiau ir „XXI amžiaus“ trečiadienio numerį, o dabar iškilo klausimas ir išvis dėl „XXI amžiaus“ leidimo galimybių. Patirdami 62000 Lt nuostolį per metus neturime lėšų spausdinti, stinga pinigų net minimaliems darbuotojų atlyginimams mokėti (dažnai tegalime mokėti tik minimalią mėnesio algą ar net pusę jos, o dar dažniau atsisakome darbuotojų, nes neturime lėšų mokėti net ir tuos minimalius atlyginimus). Žurnalisto faktiškai dabar neturime nė vieno, gyvuojame tik savanorių talkininkų ar kitokių gerų žmonių pagalba. Per penkerius „krizės“ metus iš visos mūsų leidyklos darbuotojų teliko tik trečdalis, ir tik svarbiausieji darbuotojai, kurių buvimą apsprendžia įstatymai ar laikraščio platinimo reikmės.

Neleiskime nureikšminti žmogaus ir Lietuvos

Rugpjūčio 23 dieną Vilniuje, prie A. Mickevičius paminklo vykusiame minėjime, perskaityta kalba

Kun. Robertas Grigas

1987 metais į pirmąjį istorinės tiesos mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo mus pakvietė svajonė apie  k i t o k i ą Lietuvą – žmoniškesnę, teisingesnę, gyvenančią pagal Sąžinės ir Laisvės įstatymą. Svajojome apie suverenią tautą, gyvenančią suverenioje savo valstybėje, kalbančią šiame pasaulyje savo balsu ir besidalijančią su pasauliu unikaliu lietuviškos sielos paveldu.