Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Švietimas
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Paminėtas palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo dvidešimtmetis

Trečiadienį Seime įvyko Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir Seimo kanceliarijos organizuota konferencija „Minint Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dvidešimtmetį“. Konferenciją vedė Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius. Vienintelis mūsų šalį aplankęs Popiežius – palaimintasis Jonas Paulius II, Lietuvoje viešėjo 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis. Pirmąją savo vizito dieną Šventasis Tėvas aplankė Seimo rūmus.

1993-ieji: laukiant ir sutinkant popiežių Joną Paulių II

Irena Petraitienė

Popiežius palaimintasis Jonas Paulius II Kryžių kalne

Pirmą kartą po 50 sovietinės okupacijos metų

Lietuvos vyskupai, kaip atnaujintos ir pertvarkytos Lietuvos bažnytinės provincijos vadovai, pirmą kartą po 50 sovietinės okupacijos metų Šventajame Soste su vizitu lankėsi 1993 metų vasario 19 dieną. Į Ad limina atvykusius Lietuvos Katalikų Bažnyčios ganytojus Romos oro uoste pasitiko Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazimieras Lozoraitis, Šv. Kazimiero popiežiškosios lietuvių kolegijos rektorius kun. Algimantas Bartkus, būrelis amžinajame mieste gyvenančių, dirbančių ar studijuojančių kunigų ir klierikų. Ir visus gaubė bendra džiugi, naujos vilties kupina nuotaika – juk 1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II pertvarkė bažnytines teritorijas Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvos respublikoje. Buvo įkurta Vilniaus metropolija (arkivysk. A. J. Bačkis, augziliaras J. Tunaitis), jai priskirtos Kaišiadorių (vysk. J. Matulaitis) ir Panevėžio (vysk. J. Preikšas) vyskupijos. Prie 1926 metais įkurtos Kauno metropolijos (arkivysk. kardinolas V. Sladkevičius, augziliaras S. Tamkevičius SJ, vysk. Vl. Michelevičius) priskirtos Telšių (vysk. A. Vaičius) ir Vilkaviškio (vysk. J. Žemaitis MIC) vyskupijos.

Prisimenant popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje

1978 m. spalio 16 d. 17.30 val. Vatikane, Šv. Petro aikštėje, esant apie 200000 žmonių, iš Siksto koplyčios ir per radiją pasigirdo kardinolo Feličio balsas, kuris paskelbė miestui ir pasauliui: „Anuntio vobis gaudium magnum: Habemus papam Carlum Voityla“. 264-uoju Romos Katalikų Bažnyčios popiežiumi išrinktas lenkas Krokuvos kardinolas Karolis Juzefas Voityla – Jonas Paulius II. Per 455 metus pirmą kartą popiežiumi tapo ne italas. Karolis Voityla gimė Lenkijoje, Vodovicuose. 1946 metais įšventintas į kunigus, nuo 1964-ųjų – Krokuvos arkivyskupas, 1976 metais – kardinolas ir 1978-aisiais – popiežius. Mirė 2005 metais, palaidotas Vatikano bazilikoje. Jis – poliglotas: laisvai kalbėjo daugelio Europos tautų kalbomis, kaip antai vokiečių, italų, prancūzų, ispanų, rusų ir kt. Jo tėvas – lenkų kariuomenės kariškis, motina kilusi iš Lietuvos. Tai – vienas įtakingiausių lyderių pasaulyje, daug prisidėjo prie komunizmo žlugimo, ypač Lenkijoje ir per savo pontifikatą aplankė 129 valstybes. 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Jonas Paulius II pirmas ir vienintelis Popiežius lankėsi Lietuvoje. Šitas Romos Katalikų Bažnyčios hieracho vizitas toli gražu yra nevienareikšmis ir jį galima palyginti su daugiabriaunės prizmės skaidoma šviesa, kur kiekvienas mato vis kitokį spindulį. Tai patvirtina rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus pasakyti žodžiai: „Te atleidžia mano tautiečiai, bet aš tas keturias dienas popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu Lietuvoje buvau katalikas“. Ir tai sako ne katalikas, ir net ne krikščionis G. Kanovičius – rašytojas ir politikas.

Dievo savaitė šv. Pauliaus pėdomis

Alvyra Grėbliūnienė

Su gide Daiva prie Šv. Agotos grotos

Lyg magnetas mane traukė nuvykti į Maltą ir pakeliauti šv. apaštalo Paulius vaikščiotomis uolėtomis Viduržemio jūros pakrantėmis. Norėjau pajusti jo išgyvenimais išrašytų katakombų vėsą ir tą didelę tikėjimo galią. Ji tarsi šio krašto gūsingas vėjas per tris mėnesius sugebėjo atverti tų laikų, apie 60-uosius metus po Kristaus, gyvenusių žmonių širdis (istoriniai šaltiniai teigia, kad apaštalas gyveno saloje, sudužus jį į Romą teisman gabenusiam laivui), kurios priėmė Gerąją Naujieną – Pauliaus skelbiamą Evangeliją – per kartų kartas išsaugotą tikėjimą, kuriuo žmonės dalinosi ir augino Kristaus vynuogyną, istorijos vėtrų ir įvairių užkariautojų laužytą, bet ir šiandien gausiai vedantį vaisius. Europos Sąjungos valstybėje, Maltos respublikoje, gyvena 98 proc. katalikų.