Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Švietimas
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Kreipiamės į Jus mums labai svarbiu klausimu. Niekada negalėję džiaugtis lengvu gyvenimu, o tik vargingomis lėšomis, niekaip neleidžiančiomis normaliai išsilaikyti laikraščiui, dabar matome, kad katalikiško laikraščio „XXI amžius“ likimas atsidūrė ypač sudėtingoje ir sunkioje padėtyje. Mus kamuojančios bėdos suėjo į vieną vietą ir artėja galbūt neišvengiamas laikraščio uždarymas. Gyvenimas pilnas paradoksų, su jais mes visada neišvengiamai susiduriame, o katalikiško laikraščio išlikimo klausimas niekada nebuvo dingęs – visada esame tarsi ant bedugnės krašto. Nors dedame visas pastangas laikraštį padaryti įdomų, įvairiapusį, plataus akiračio, tačiau dirbtinai sukeltos krizės metu vykęs žmonių nuskurdinimas taip sumažino skaitytojų (prenumeratorių) skaičių, kad be paramos iš šalies jau seniai neišsilaikome. Neleistinai sumažinę išlaidas (tai kenkia laikraščio kokybei) ir sumažinę savikainą, pasiekėme, kad laikraščio 1 egz. savikaina yra apie 1,5 Lt (anksčiau ji siekė beveik 3 Lt), tačiau daugeliu atvejų jį platiname ar už prenumeratą imame tik po 1,2 Lt už 1 egz. (reikia atsiminti, kad didelę prenumeratos kainos dalį pasiima paštas už „pristatymą“ arba siuntimą mūsų platintojams, todėl laikraščio egzempliorius tampa brangesnis). Nesunku paskaičiuoti, kad per metus patiriame po 62000 Lt nuostolio. Laikraščio biudžetas turėtų būti bent 500 tūkst. Lt, tik tada galima būtų kaip nors geriau derinti visus darbus ir normaliau išsilaikyti, o mums tenka išsilaikyti iš 300 tūkst. Lt. Galime skaitytojams pateikti ir kitą finansinį parametrą: dabar vieno puslapio išlaidos visam tiražui kainuoja 385 Lt, t.y. visas vieno numerio tiražas (16 psl., 4200 egz.) kainuoja 6160 Lt (pernai išlaidos vienam puslapiui siekė 460 Lt, o visas vieno numerio tiražas kainuodavo 7360 Lt.). Aišku, mažinant išlaidas, blogėja laikraščio kokybė, nes tenka atsisakyti žurnalistų, kitų reikalingų darbuotojų. Jokios mokamos reklamos mes negauname. Nesunku suprasti, kad katalikiškas laikraštis reklamai visai nepriimtinas (nors buvęs premjeras pirmiausia ir akcentavo laikraščio gebėjimą išsilaikyti būtent iš reklamos ir, padidinęs mokesčius, taip „baudė“ didžiąją spaudą, bet iš tiesų be gailesčio naikino mažąją spaudą, negaunančią jokių pajamų iš reklamos). Kai mūsų pajamos (iš prenumeratos ir platinimo) vos siekia 200000 Lt per metus, o išlaidos viršija 300000 Lt, išsilaikyti yra labai sudėtinga. Turime ne tik mokėti milžiniškus mokesčius valstybei (pavyzdžiui, per 10 metų sumokėjome apie 1,5 mln. Lt), ir jie ypač padidėjo dėl 5 kartus padidinto vadinamojo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tad nuo 2009 metų vidurio turėjome uždaryti „Kregždutę“, vienintelį katalikišką tautišką savaitinį laikraštį vaikams, paskiau ir „XXI amžiaus“ trečiadienio numerį, o dabar iškilo klausimas ir išvis dėl „XXI amžiaus“ leidimo galimybių. Patirdami 62000 Lt nuostolį per metus neturime lėšų spausdinti, stinga pinigų net minimaliems darbuotojų atlyginimams mokėti (dažnai tegalime mokėti tik minimalią mėnesio algą ar net pusę jos, o dar dažniau atsisakome darbuotojų, nes neturime lėšų mokėti net ir tuos minimalius atlyginimus). Žurnalisto faktiškai dabar neturime nė vieno, gyvuojame tik savanorių talkininkų ar kitokių gerų žmonių pagalba. Per penkerius „krizės“ metus iš visos mūsų leidyklos darbuotojų teliko tik trečdalis, ir tik svarbiausieji darbuotojai, kurių buvimą apsprendžia įstatymai ar laikraščio platinimo reikmės.

Jau metus mūsų padėtį dvasinėje ir darbo srityje apsunkino dar viena nesėkmė. Tai – nesąžiningos ir išskirtinių sąlygų sau reikalavusios darbuotojos G. B. pretenzijos mums. Po kelių skundų į Valstybinę darbo inspekciją, kitas organizacijas, po kelių terorizavimo aktų, po įžūlaus psichologinio spaudimo, kai, netekę kantrybės ir išvesti iš pusiausvyros, atleidome ją pagal galiojančius įstatymus, ši darbuotoja, siekdama mums atkeršyti, kreipėsi į teismą, kad mus „pamokytų“ ir išsireikalautų milžiniškų jai nepriklausančių pinigų. Siekdama sau išskirtinių sąlygų, neateidama į darbą net po dvi savaites ir negavusi atlyginimo už dviejų dienų pravaikštas, ši darbuotoja, prieš 6 metus priimta į darbą tarpininkaujant Darbo biržai kaip turinti kai kurių sveikatos sutrikimų (kas iš mūsų jų neturi!), penkerius metus neatliko konkrečių jai pavestų darbo užduočių, o tik slapta įrašinėjo vadovų pokalbius, rinko įvairią „kompromituojančią“ medžiagą ir siekė visaip trikdyti redakcijos darbuotojų ir ypač jos vadovų darbą. Padedama jai palankios teisėjos po ilgo bylos vilkinimo G. B. „išsikovojo“ didžiulę baudą mums – faktiškai jai priteista pinigų suma, tolygi daugiau nei pusei mūsų leidyklos mėnesio išlaidų (teisėjos R. Urbanavičiūtės palankumas mūsų buvusiai darbuotojai G. B. yra stulbinantis). Esame įsitikinę, kad tokie prieš redakciją nukreipti veiksmai ateina iš KGB laikų, kai būdavo naudojamas įprastas metodas nepalankią organizaciją ar asmenį parklupdyti finansiškai – infiltruoti sau tinkamą darbuotoją, pavedant jam kenkti finansiškai. Laikraščiui vadovaujantis redaktorius E. Šiugžda yra jau seniai patyręs kerštą iš KGB, kurio buvusių darbuotojų dar apstu Lietuvoje (žr. jo atsakymą prokuratūrai dėl vienos bylos sprendimo p. 5).

Per 23 sunkaus mūsų darbo metus pamatėme daug ką: ir laikraštį gerbiančių skaitytojų, besisielojančių dėl jo likimo, ir nemeilę mums rodančių žmonių. Mes esame dėkingi tiems kunigams, kurie platina „XXI amžių“ (o anksčiau platindavo ir „Kregždutę“), taip prisidėdami prie laikraščio išsilaikymo. Mes dėkingi tiems skaitytojams (kunigams ir pasauliečiams), kurie prenumeruoja laikraštį ne tik sau, bet ir savo giminėms, draugams ir kitiems artimiesiems. Mes dėkingi tiems, kurie paremia mus aukomis, bet tokių žmonių turime nedaug. Prarandame skaitytojus, prarandame ir mūsų rėmėjus, iškeliaujančius pas Viešpatį. Jau keli metai į Amžinybę iškeliavęs garbusis Juozas Giedraitis, vadovavęs Tautos Fondui, suprasdavęs katalikiškos spaudos reikšmę. Dabar iš šio fondo sulaukiame tik tokios mažos paramos, kad mūsų pastangos surašyti projektą kainuoja daugiau nei toji parama – ji tesiekia tik 2–3 puslapių leidybos išlaidas padengti iš visų 800 puslapių per metus. Kitas katalikiškas fondas mums irgi sumažino paramą, kad tai net sunku pavadinti parama – tegauname lėšų tik keturių numerių (iš 50 per metus) išlaidoms padengti, o internetinę spaudą šis fondas remia sočiai – net 10 kartų daugiau. O juk laikraščiui leisti tenka didžiulės išlaidos – ir spausdinimas, ir atlyginimai sunkiai dirbantiems darbuotojams, ir honorarai žurnalistams ar talkininkams (faktiškai jie honoraro jau atsisakę seniai), ir laikraščio tiražo ekspedijavimas, ir patalpų nuoma bei išlaidos jų eksploatacijai, ir padidinti mokesčiai valstybei, ir dar daug kitų išlaidų. Beveik visų tų išlaidų neturi internetinė spauda, kuri dar nesunkiai gali pasiimti („nemokamai“) rašinius iš kitų internetinių portalų ar kitų autorių ir taip demonstruoti savo operatyvumą ir aukštą lygį. Trūkstant lėšų laikraščiui apie kokį nors jo modernizavimą, analitinių rašinių pateikimą, temų plėtimą, kažkokios strategijos kūrimą net svajoti negalima – siekiame tik kaip nors išsilaikyti artimiausią savaitę, artimiausią mėnesį. Spaudos rėmimo fondas, kurio paramą po 15 metų kovos pradėjome gauti, yra įvedęs tokias sąlygas, kad tik išleidę viso mėnesio numerius gauname tą menką paramą, kuri per visus metus gelbsti mums išleidžiant vos 5–6 numerius. Todėl mus tiesiog stebina, kaip kiti šio Spaudos rėmimo fondo remiami internetiniai leidiniai, gaunantys 10 kartų didesnę paramą ir vadinami labai perspektyviais, skelbiasi nesugebantys išsilaikyti.

Kreipiamės į visus skaitytojus: norime, kad krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“ eitų toliau, kad Lietuvoje būtų nors vienas katalikiškas spausdintas laikraštis. Siekdami tokių tikslų, prašome Jūsų supratimo ir pagalbos: padėkite mums krikščioniškai solidariai. Prašome už tą skolą, kurią kas mėnesį ir kasmet suteikiame Jums, laikraščio kainą sumažindami beveik trečdaliu, įvertinti mūsų varganą padėtį ir paaukoti redakcijai bent po 20–40 Lt. Ta parama reikalinga labai skubiai, nes be jos neturime lėšų spausdinti, atlyginimams mokėti, valstybei mokesčius atiduoti. Dažnai būdavome arti laikraščio uždarymo (nors skaitytojams faktiškai apie tai neskelbdavome), tačiau Dievo apvaizda visada mums padėdavo. Vildamiesi, kad Dievo apvaizda ir dabar mus saugos, tikimės, kad mūsų skaitytojai padės išsilaikyti „XXI amžiui“. Tariame nuoširdų krikščioniškos padėkos žodį tiems, kurie jau anksčiau suteikė auką katalikiškam laikraščiui: ačiū už paramą, telydi jus Viešpaties malonė. Aišku, nesitikime aukos iš tų skaitytojų, kurie laukia ir nesulaukia katalikiško laikraščio mirties – tokių tikrai yra. Ačiū Dievui, tokių yra nedaug, nors jie ir labai galingi ir daug kuo mums pakenkia – kaip KGB laikais, suorganizuodami piktas apkalbas ar net šmeižtus apie laikraštį ar jo darbuotojus, spendžia mums rafinuotas kliūtis gauti solidesnę paramą iš išeivijos fondų, kaip tai buvo ir su Lietuvoje jau beveik 20 metų įkurtu Spaudos rėmimo fondu, kurio parama mus aplenkė beveik 15 metų. Mums, katalikiško laikraščio darbuotojams, labai skaudu, kada kai kurie parapijų vadovai, paskatinti jiems nurodyti galinčių asmenų, atsisako ar netgi uždraudžia savo parapijose platinti katalikišką laikraštį. Gaila, kad pas Viešpatį iškeliauja arba arti žemiškosios kelionės pabaigos yra tie dvasininkai, kuriems dar okupacijos laikais rūpėjo katalikiška spauda, ir pasišventusiai už jos laisvę kovojo. Jie supranta mus, katalikiško laikraščio leidėjus, ir visokeriopai mus remia. Norime, kad į „XXI amžiaus“, kaip vienintelio plačiai katalikų bendruomenei prieinamo laikraščio, platinimą įsijungtų kuo daugiau parapijų vadovų. Jeigu laikraštį platinti mažose parapijose imtų bent po 5 egz., vidutinėse – po 20–30 egz., o didelių miestų parapijos – po 50–60 egz., tada laikraštis nesunkiai išsilaikytų. Tokių pavyzdžių turime ir tokiems aktyviems kunigams ar kitiems platintojams visada nuoširdžiai dėkojame.

Taigi, kviesdami Jus, mieli skaitytojai, būti su mumis, tikimės jūsų paramos, kuri ir tegalėtų padėti išsilaikyti katalikiškam laikraščiui, priklausančiam Jums, mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai, ir kuriam atiduodami visą savo laiką ir jėgas dirbame mes, redakcijos darbuotojai.

Tikėdamiesi ir vildamiesi jūsų pagalbos –

„XXI amžiaus“ redakcijos darbuotojai

© 2013 „XXI amžius“