|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Ten, kur kvietė širdys...
Liepos pabaigoje Alytaus tikinčiųjų grupė, vadovaujama Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebono kun. Valdo Simanaičio bei organizatorės mokytojos Janinos Balevičienės, išsiruošė į piligriminę kelionę po Lenkiją. Norėta dalyvauti rekolekcijose, aplankyti žymias šventoves, patobulėti dvasiškai, susipažinti su kaimyninės šalies praeitimi. Kelionės pradžioje šv. Mišios buvo aukojamos Studenos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Augustavo miškų ir ežerų apsupta, liaudies meistrų elnių ragais ir medžio drožiniais išpuošta bažnytėlė, ankstų rytą prisipildė lietuviškų maldų bei giesmių. Klebonas Valdas, aiškindamas Šventojo Rašto žodžius, akcentavo ir piligriminės kelionės esmę, jos tikslus bei uždavinius. Įrengtu Kryžiaus kelio taku pasiekėme Švč. Mergelės Marijos koplytėlę. Pasimeldę, parymoję prie paminklo popiežiui Jonui Pauliui II, pastatyto ant ežero kranto, atsigaivinę gydomuoju vandeniu iš šulinėlio, vykome į Lomžą. Čia aplankėme išskirtinę Dievo Gailestingumo bažnyčią, kurioje 1991 metų birželį vyko Pasaulinės jaunimo dienos ir Popiežius aukojo šv. Mišias 200 tūkstančių maldininkų. Vietos kunigas supažindino su šventove, jos istorija. Vakare atvykome į pasaulinį piligrimų centą Čenstakavą. Skubėjome į šventovę prie malonėmis garsėjančio paveikslo, prie kurio nuo seno traukia maldininkai iš viso pasaulio. Čia užrašėme ir palikome savo intencijas, prašymus ir padėkas. Meldėmės kartu su tūkstančiais tikinčiųjų, kurių akys buvo įsmeigtos į Švč. Mergelę Mariją, o lūpos bei širdys maldavo malonių. Šioje šventovėje laikas tarsi sustoja, nes po bažnyčios skliautais nuolat skamba vargonų muzika, nuostabios giesmės, maldos. Kas valandą čia aukojamos net kelerios šv. Mišios įvairiomis kalbomis. Kitą dieną buvo aukojamos šv. Mišios mūsų gimtąja kalba. Vėl giesmės, maldos, rožinio kalbėjimas, kunigo pamąstymai bei pamokymai, kaip galime kiekvienas maldingiau priimti Dievą į savo kasdienį gyvenimą, kaip pastebėti Dievo gerumą, Jo vadovavimą kiekviename žingsnyje. Daug dvasinių malonių patyrėme apmąstydami kryžiaus kelią bei rožinio maldą. Visus sužavėjo vienuolyno lobynas, kur saugomos brangiausios visų laikų karalių, vyskupų dovanos stebuklingajam Dievo Motinos paveikslui. Riterių salėje, kur karaliaus Kazimiero laikais buvo seimo posėdžių vieta, kur karalius priimdavo savo garbingus svečius, dvelkia prabanga, didybe, garbinga senove. Čia daugybė paveikslų, portretų, veidrodžių, vėliavų. Nepaprastai sužavėjo milžiniškas paveikslas, nutapytas dailininko Antonio Tonskio, kuriame atvaizduota visa Lenkijos istorija. Paveikslas tapytas devynerius metus, jame įamžinti 192 istorijos veikėjai. Paslaugių vairuotojų dėka aplankėme ir kitas šio miesto šventoves bei vienuolynus. Užlipome į varpinę pasigrožėti šventuoju miestu iš aukštai. Trečios dienos ryte, po šv. Mišių, padėkoję Švč. Mergelei Marijai, jausdami dievišką palaimą ir ramybę, išvykome į Krokuvą. Pasimeldę Vavelio pilies Dievo Motinos katedroje bei Švč. Mergelės Marijos bazilikoje, pabuvojome ir kitose šventovėse. Apžiūrėjome paminklus: lenkų rašytojui-romantikui Adomui Mickevičiui, Žalgirio mūšiui atminti, miesto gynybinį įtvirtinimą (Krokuvos barbakaną), Rotušės bokštą. Pasivaikščioję po Turgaus aikštę, atvykome į Lagievnikus. Tai Dieviškojo Gailestingumo apaštalės šv. Faustinos (tikroji pavardė Elena Kovalska) paskutinė gyvenimo ir amžino poilsio vieta. Visus sužavėjo naujoviška, didinga Dievo Gailestingumo bazilika. Iš tolo švietė įspūdingas, neįprastos formos šios bažnyčios bokštas laivo pavidalo statinys. Dievo Gailestingumo žinią Kristus perdavė žmonijai per šv. Faustiną. Pagal vienuolės regėjimus dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis nutapė Jėzaus Gailestingumo paveikslą, kuris po ilgų klajonių tik 2005 m. rugsėjo 28 d. buvo perkeltas į Jo šlovei bei gerbimui skirtą bažnyčią Vilniuje. Neišdildomus įspūdžius paliko jaunos vienuolės iš Baltarusijos pasakojimas apie svarbiausius šv. Faustinai apreikštus Išganytojo priesakus. Mūsų grupė, kaip ji pati sakė, buvo jai gimtadienio dovana. Visi pajutome gyvą šv. Faustinos skelbtą nuolankumą, apaštalavimo dvasią. Galiausiai visi buvome panardinti begaliniame Dievo Gailestingume. Aplankėme greta esančio vienuolyno koplyčią, kur melsdavosi vienuolė, matėme jos kambarėlį, asmeninius daiktus. Ypač sujaudino prisilietimas prie šv. Faustinos relikvijų ir jos amžino poilsio vieta. Lankydami šias vietas, buvome Dievo dvasios paliesti ir palaiminti. Pajutome, kad tikros vertybės yra labai paprastos, o prisilietimas prie jų nepalieka abejingo nė vieno keičia gyvenimo būdą. Šioje kelionėje praleistas laikas yra šventas, nes dalydamiesi patirtimi, įžvalgomis dvasiškai praturtėjome bei patobulėjome. Ne veltui psalmėse teigiama, kad viena diena, praleista šventykloje, daug vertingesnė nei tūkstantis dienų kitur.
Janina Balevičienė,
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |