|
Prisimenant popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje
1978 m. spalio 16 d. 17.30 val. Vatikane, Šv. Petro aikštėje, esant apie 200000 žmonių, iš Siksto koplyčios ir per radiją pasigirdo kardinolo Feličio balsas, kuris paskelbė miestui ir pasauliui: Anuntio vobis gaudium magnum: Habemus papam Carlum Voityla. 264-uoju Romos Katalikų Bažnyčios popiežiumi išrinktas lenkas Krokuvos kardinolas Karolis Juzefas Voityla Jonas Paulius II. Per 455 metus pirmą kartą popiežiumi tapo ne italas. Karolis Voityla gimė Lenkijoje, Vodovicuose. 1946 metais įšventintas į kunigus, nuo 1964-ųjų Krokuvos arkivyskupas, 1976 metais kardinolas ir 1978-aisiais popiežius. Mirė 2005 metais, palaidotas Vatikano bazilikoje. Jis poliglotas: laisvai kalbėjo daugelio Europos tautų kalbomis, kaip antai vokiečių, italų, prancūzų, ispanų, rusų ir kt. Jo tėvas lenkų kariuomenės kariškis, motina kilusi iš Lietuvos. Tai vienas įtakingiausių lyderių pasaulyje, daug prisidėjo prie komunizmo žlugimo, ypač Lenkijoje ir per savo pontifikatą aplankė 129 valstybes. 1993 m. rugsėjo 48 d. Jonas Paulius II pirmas ir vienintelis Popiežius lankėsi Lietuvoje. Šitas Romos Katalikų Bažnyčios hieracho vizitas toli gražu yra nevienareikšmis ir jį galima palyginti su daugiabriaunės prizmės skaidoma šviesa, kur kiekvienas mato vis kitokį spindulį. Tai patvirtina rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus pasakyti žodžiai: Te atleidžia mano tautiečiai, bet aš tas keturias dienas popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu Lietuvoje buvau katalikas. Ir tai sako ne katalikas, ir net ne krikščionis G. Kanovičius rašytojas ir politikas.
Dar 1920 metais net du kartus Lietuvoje lankėsi popiežiaus Benedikto XV nuncijus Lenkijai arkivyskupas Achilė Ambrodžijus Damianas Ratis. 1922 metais jis tapo popiežiumi Pijumi XI, įkūrė pirmąją savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją, pavaldžią Šventajam Sostui. 1939 metais jį pakeitė Eudženijus Džiovanis Pačelis Pijus XII. Jo pontifikatas sutapo su viena iš baisiausių pasaulio katastrofų. Vyko Antrasis pasaulinis karas, kurio metu Lietuva, išgyvenusi kelias okupacijas, buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį. Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos aneksijos. Nepripažino jos ir vėlesni Katalikų Bažnyčios vadovai: nei Anželas Džiuzepė Ronkalis (popiežius Jonas XXIII), nei Džiovanis Batista Montinis (Paulius VI). Čia reikia paminėti senosios Lietuvos diplomatų kartos, ypač Stasio Lozoraičio, nuopelnus, kuri niekada neleido tai ugnelei užgesti. Popiežiaus Albino Liučianio (Jono Pauliaus I) pontifikatas buvo labai trumpas 33 dienos, ir popiežiumi tapo Karolis Voityla (Jonas Paulius II).
Ir štai Jonas Paulius II Lietuvoje. Vos išlipęs iš lėktuvo jis sukniumba ir pabučiuoja Lietuvos žemę, mums šventą žemę, aplaistytą mūsų tėvų ir protėvių krauju bei sūriu prakaitu, ir prabyla lietuviškai, tuo parodydamas visam pasauliui, kad čia gyvena kaip ir visur tokie pat žmonės. Jonas Paulius II parodo visam pasauliui, kad čia yra tokia pat pasaulio tauta, kurioje gyvena pilnaverčiai žmonės, turintys savo gražią kalbą, kuria gali kalbėti net didžiausios pasaulio Bažnyčios vadovas popiežius Paulius Jonas II.
Nors iki pat to laiko Lietuvoje dar buvo Rusijos kariuomenė, Popiežius neatšaukė savo vizito, ir Rusija buvo priversta išvesti savo kariuomenę iš Lietuvos, ir tai įvyko prieš pat atvykstant Šventajam Tėvui.
Savo vizito metu Jonas Paulius II, nors pats būdamas lenkas, atstatė istorinį teisingumą ir Vilniaus vyskupiją, įkurtą dar Mindaugo laikais, ir pavaldžią Varšuvos arkivyskupijai, priskyrė tiesiogiai Romos kurijai. Lietuvai buvo paskirtas nuncijus arkivyskupas Justo Mullior Garcia.
Jonas Paulius II apsilankė ir meldėsi Vilniaus Antakalnio kapinėse prie sausio 13-tosios ir Medininkų aukų memorialo. Šventosios Dvasios bažnyčioje, susitikime su lenkiškai kalbančiais, juos pavadino lenkų kilmės lietuviais. Šv. Jonų bažnyčioje susitikime su inteligentija jis primygtinai reikalavo Lietuvos inteligentų kelti savo tikėjimo intelektualinį, etninį ir kultūrinį lygį, mokyti ir šviesti savo tautiečius bei skatino tarnauti savo tėvynei politinėse, ekonominėse ir socialinėse institucijose, sakydamas: Laisvė neatskiriama nuo atsakomybės. Kalbėdamas Kauno stadione jaunimui bei nunciatūroje diplomatiniam korpusui Popiežius pabrėžė: Jūs savo tėvynę turite statyti ne nuo palangių, ne nuo pastogių, bet nuo pat pamatų. Ateitis prasideda dabar, ne rytoj. Šiuose žodžiuose ir glūdi popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje politinė prasmė. Lietuva, nors ir sunkiai, keliasi, statosi ir tvirtais žingsniais žengia į ateitį.
Laura Vaitkevičiūtė,
LEU II kurso lokaliosios istorijos magistrantė
© 2013 XXI amžius
|