2013 m. spalio 11 d.    
Nr. 37
(2061)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prokurorai slepia okupantų nusikaltimus

Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas nužudymo užsakovas. Kai kalbame apie ČK, NKVD, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis. Sovietinių represijų užsakovai ir organizatoriai tarsi pamirštami, nes jie, gerai užsimaskavę, betarpiškai persekiojimo bei represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tą darbą pavesdami savo parankiniams. Iš tikrųjų represijų, prilygstančių tautiniam, religiniam bei ideologiniam genocidui, užsakovė ir organizatorė buvo SSRS komunistų partija, Lietuvoje buvo jos padalinys – Lietuvos komunistų partija (LKP). Ji, nenukrypstamai vykdydama SSRS Komunistų partijos programas, buvo represijų užsakovė, jai buvo pavaldus KGB, iš LKP gaudavo užduotis ir už nuveiktus juodus darbus ir atsiskaitydavo. Todėl Lietuvoje LKP CK, miestų bei rajonų komunistų partijos bei jų parankinius komjaunimo sekretorius reikia laikyti nepalyginamai didesniais nusikaltėliais už etatinius kagėbistus bei jų parankinius kolaborantus. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje apie genocidą nurodyta, kad „tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“.


Esame atsilikėliai ar atkakliausi?

Dar prieš 15 metų, kai paaiškėjo, jog prisijungimas prie Šengeno sutarties reikalauja iš valstybių teikti elektroninius duomenis apie visus savo piliečius vieningai Šengeno zonos informacijos sistemai, Graikijos Stačiatikių Bažnyčios vyskupų sinodas išplatino pareiškimą, kuriuo pabrėžiama, kad šiuo būdu, nesant pakankamo viešumo ir aptarimo, saugumo pretekstu kėsinamasi į piliečio laisvę ir į valstybės suverenumą. Be to, įvedant biometrinius pasus, sukuriama skaitmeninio žmonių kodavimo sistema, kada vietoj krikšto vardo žmogus, nelyginant prekė, gauna klasifikacinį numerį. Jau iki tol visas prekes spėta elektroniškai paženklinti Laurerio brūkšniniu kodu, kuriam reikalingu mastu erdviškai nuskaityti autorius pasirinko tris ilgesnius brūkšninius šešetus, t.y. sąmoningai pasityčiojo iš Apr 13, 17. Analoginio kodavimo panaudojimas pasuose sukelia nerimą dėl natūraliai kylančių asociacijų su apokaliptinėmis pranašystėmis, todėl tokių pasų primetimas prievartauja tikinčiųjų sąžinę. Dėl šios priežasties Graikijos vyskupų sinodas rekomendavo tikintiesiems tokių pasų neimti. Apgailestautina, kad, nepaisant dar nuo II Vatikano Susirinkimo keliamos pagarbos Rytų Bažnyčių apaštalinei tradicijai, per 15 metų Katalikų Bažnyčia neatkreipė dėmesio į nerimą, kuris spėjo paplisti kitur Vakaruose, ypač JAV. Mūsų dienomis plinta gandai, kad jau yra išrasti būdai ne tik implantuoti lazeriniu būdu nuskaitomus lustus (mažas elektroninis duomenų nešikas „čipas“, metalinės plokštelės pavidalu įdėtas į pasą arba jį atstojančią identifikavimo kortelę) su asmens duomenimis po oda (jau plačiai praktikuojama JAV), bet net ir akiai nematomos tatuiruotės pavidalu kelti asmens kodą lazeriu ant žmogaus kūno skaitytuvui prieinamiausioje vietoje – ant kaktos viršutinės dalies. Tam gali būti naudojami niekam nežinomos užsieninės konstrukcijos aparatai, skirti piršto atspaudams imti (dar vienas asmens pažeminimas) ir trimatėms nuotraukoms daryti. Kai bandžiau atsakingųjų Migracijos departamento pareigūnų paklausti, ar šie aparatai neturi fotografavimo metu žmogų paženklinančio lazerio, vietoj atsakymo gavau internete ir taip iškabintas pasų ir kortelių taisykles, o iš policijos – perspėjimą, kad gyvenimas be paso baudžiamas. Tokius atsakymus galima apibūdinti kaip brutaliai atvirą asmens ir piliečio paniekinimą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija