Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Šv. Pranciškaus Asyžiečio liudijimas šiandienai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus tapo pirmuoju apaštalo šv. Petro įpėdiniu, apsilankiusiu Asyžiaus vyskupo Išsirengimo salėje, kurioje prieš aštuonis amžius šv. Pranciškus nusimetė rūbus savo tėvo ir tuometinio vyskupo Gvido akivaizdoje, taip parodydamas, kad dėl Dievo atsisako viso kito

Popiežiaus įspūdinga homilija

Popiežius Pranciškus vizito į Asyžių metu priminė didžiojo šventojo, gyvenusio XII ir XIII amžiaus sandūroje, kurio vardą pasirinko išrinktas į apaštalo šv. Petro sostą, aktualų liudijimą ir mokymą. Praėjusį penktadienį, spalio 4-ąją, Šv. Pranciškaus Asyžiečio liturginės šventės dieną, aukodamas šv. Mišias tūkstančiams piligrimų Asyžiaus aikštėje, kuri, kaip ir greta stovinti impozantiška bazilika, pavadinta Šv. Pranciškaus vardu (Piazza San Francesco), Šventasis Tėvas homilijoje pirmiausia padėkojo Dievui už tai, ką Jis apreiškė prieš 785 metus kanonizuotam gausiausios katalikiškos vienuolijos įkūrėjui (beje, į Bažnyčios altoriaus garbę šv. Pranciškus buvo pakeltas praėjus vos dvejiems metams po jo mirties, 1226-aisiais).

Šeima – tikėjimo šviesoje 

Kun. Vytenis Vaškelis

Besiplečiant sekuliariam bei vartotojiškam visuomenės gyvenimo būdui, kai daugelio jos narių protuose ir širdyse vyksta moralinė vertybių devalvacija, kiekvienos krikščioniškos šeimos puoselėjama dvasinė branda įgyja vis didesnę svarbą. Kas gali labiau padėti namiškiams ar pažįstamiems, kurie dėl įvairių priežasčių yra atsiriboję nuo tikėjimo į Kristų, jei ne tie šeimų nariai, kurie pirmiausia malda užtaria aplinkinius ir tiki, kad, Jo malonės valandai atėjus, Dievo artumo pradės ieškoti ir tie, kurių viduje dar „snaudžia“ nepažadintas ne šio pasaulio Karalystės (žr. Jn 18, 36) ilgesys...

Mokyklai – Meilės Lukšienės vardas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidengia lentą, žyminčią, kad Marijampolio vidurinė mokykla pavadinama Meilės Lukšienės vardu

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, spalio 4-ąją, Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suteiktas Meilės Lukšienės vardas. Jo suteikimo iškilmės dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, M.Lukšienės  dukra habil. dr. Ingė Lukšaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Iškilmėse kalbėjusi prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad labai džiaugiasi, kad šiuo vardu pavadinama būtent ši mokykla – pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Pietryčių Lietuvoje, pavasarį išleisianti penkiasdešimt penktąją abiturientų kartą. „Buvote ir esate ištikimi tiems idealams, kurie buvo pamatiniai ir Meilei Lukšienei. Puoselėjate Lietuvos kultūrą, saugote šios žemės papročius ir stengiatės nepamiršti, kad pilietiškumo, kūrybingumo ir pagarbos kitam mes išmokstame šeimoje ir mokykloje. Mokytojo vaidmuo kultūrai yra išskirtinis. Tai žmonės, kurie kantriai ir atsakingai jungia mus visus bendram tikslui – mąstančiai ir kuriančiai Lietuvai, atsidavusių piliečių Lietuvai. Linkiu, kad Meilės Lukšienės vardas sutelktų Jus visus į vieną didelę šeimą. Kad šis vardas įkvėptų mokytis ir mokyti, pažinti, suprasti ir kurti.  Šiandien to reikia mums visiems – Laisvos Lietuvos kūrėjams“, – sakė Prezidentė.

Kunigystė jam visada buvo malonus patarnavimas žmonėms

Mons. Juozas Dobilaitis prie vieno savo tapyto paveikslo Birutės KYBARTIENĖS („Joniškio dienos“) nuotrauka

Rugsėjo 22-ąją Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pagrindines Sumos šv. Mišias aukojo ilgametis šios bažnyčios klebonas, o dabar altaristas mons. Juozas Dobilaitis (įprastu metu jis šv. Mišias aukoja vakarais). Proga tam buvo ypatinga, nes jubiliatas rugsėjo 18 dieną šventė 85 metų sukaktį. Šv. Mišiose dalyvavo ir Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis. Po šv. Mišių jis pasveikino monsinjorą ir kaip Joniškio garbės pilietį. Šiemet, kovo 23-iąją, monsinjoras šventė ir 55 kunigystės metų sukaktį. Šiomis garbingomis progomis mons. J. Dobilaičiui išsakyta daugybė linkėjimų, įteikta gėlių. Rajono meras G. Čepulis, sveikindamas monsinjorą, kalbėjo, kad jo dvasinė veikla ir moraliniai įsipareigojimai bendruomenei visiems tapo aukšto lygio sektinu pavyzdžiu. „Jūsų nuoširdi malda pakylėja dvasią, šiltas žodis visada uždega, padrąsina, suteikia parapijiečiams meilės ir paguodos, vilties ir džiaugsmo“, – monsinjorui sakė meras. Rajono vadovas jubiliatui palinkėjo, kad gyvenimo kelias kunigiško gyvenimo šviesoje būtų be galo prasmingas, kilnus ir džiugus. „Stiprios sveikatos Jums ir nuolatinės Dievo Palaimos“ – šie žodžiai, skirti gimtadienį šventusiam Joniškio garbės piliečiui ne kartą skambėjo iš gausiai susirinkusių sveikintojų lūpų.

Sakralinei muzikai ir krašto pažinimui skirtas laisvalaikis

Danutė Paškauskaitė

Vilnius. Aušros Vartai. Drauge su Šv. Teresės bažnyčios vargonininke seserimi Regina

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos Sumos choras daug metų vyksta giedoti į įvairias Lietuvos bažnyčias. Su giesme aplankėme jų daugiau negu 30. Po pamaldų šventovėse pažintiniais tikslais lankome šalies istorines vietas. Telšių, Šiluvos Katedrose, Žemaičių Kalvarijos Mažojoje Bazilikoje tradiciškai giedame kasmet. Pastarojoje po Gargždų dekanato įsteigimo giedame dekanatui skirtą dieną. Paminėtose šventovėse vyko jubiliejiniai atlaidai. Džiaugiamės betarpiškai juose dalyvavę. Čia žiupsnelis praėjusios vasaros patirčių.

Tikėjimo metais atlikti dideli darbai

Vida URBONIENĖ

Skulptorius Saulius Alėjūnas prie savo darbo vaisių, atkurtų Kryžiaus kelio stočių skulptūrėlių, kurios ne vieną kvies susikaupimo akimirkai

Laikotarpį nuo 2012 metų spalio 11-sios iki 2013 metų lapkričio 24 dienos popiežius Benediktas XVI paskelbė Tikėjimo metais. Skaistgirio parapijoje ir seniūnijoje tuo metu buvo įgyvendinti net du projektai. Neseniai čia buvo pašventintos atnaujintos koplytėlės su kryžiaus kelio stotimis, sugrįžusiomis po ilgos pertraukos. Kryžiaus kelio stočių originalai po restauracijos saugomi Joniškio muziejuje, o jų kopijas išdrožė skulptorius profesionalas Saulius Alėjūnas. Pačias koplytėles restauravo UAB „Meba“ darbininkai.

Prokurorai slepia okupantų nusikaltimus

Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas nužudymo užsakovas. Kai kalbame apie ČK, NKVD, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis. Sovietinių represijų užsakovai ir organizatoriai tarsi pamirštami, nes jie, gerai užsimaskavę, betarpiškai persekiojimo bei represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tą darbą pavesdami savo parankiniams. Iš tikrųjų represijų, prilygstančių tautiniam, religiniam bei ideologiniam genocidui, užsakovė ir organizatorė buvo SSRS komunistų partija, Lietuvoje buvo jos padalinys – Lietuvos komunistų partija (LKP). Ji, nenukrypstamai vykdydama SSRS Komunistų partijos programas, buvo represijų užsakovė, jai buvo pavaldus KGB, iš LKP gaudavo užduotis ir už nuveiktus juodus darbus ir atsiskaitydavo. Todėl Lietuvoje LKP CK, miestų bei rajonų komunistų partijos bei jų parankinius komjaunimo sekretorius reikia laikyti nepalyginamai didesniais nusikaltėliais už etatinius kagėbistus bei jų parankinius kolaborantus. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje apie genocidą nurodyta, kad „tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“.

Audros stiklinėje, arba Kai gandai apie gandus vis dėlto pasitvirtina...

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjusi savaitė kai kuriems politikams pasirodė ypatingai baisi: Lietuvoje vyksta tikriausias perversmas. Išties trečiadienio vakarą Kėdainiuose vykusiame Darbo partijos (leiboristų) (DPL) tarybos posėdyje paaiškėjo, kad iš posto traukiasi Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys, o kartu (kadangi viena bėda – ne bėda, kaip ir vienas praradimas – dar ne praradimas) solidarizuodamasis su savo pirmuoju pavaduotoju V. Gapšiu sprendimą pasitraukti iš Seimo pirmininko posto priėmė ir Vydas Gedvilas. Esą Darbo partijos tarybos nariai viliasi, jog tokie sprendimai sušvelnins įtampą valdančioje koalicijoje. V. Gapšio siūlymu laikinąja partijos vadove buvo patvirtinta Loreta Graužinienė. Būdama partijos vadove ji taip pat siūloma į Seimo pirmininkės postą. Tokį sprendimą palaiko ir partijos nariai, ir koalicijos partneriai Seime. Viskas surikiuota, viskas sutvarkyta. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, sakydamas, kad V. Gedvilo pasitraukimas jį nustebino, kartu džiaugėsi, kad partijos pirmininkas V. Gapšys priėmė „civilizuotą sprendimą“ trauktis ir iš Seimo vicepirmininko posto, ir suspenduoti partijos pirmininko pareigas, kol nesibaigė teisminiai procesai. V. Uspaskichas iš džiaugsmo V. Gapšiui užleido netgi Seimo frakcijos seniūno kėdę. Paskiau, kai A. Kubilius su E. Masiuliu puolė V. Gedvilą, mesdami jam priekaištus, kad jis, spaudžiamas V. Uspaskicho, vykdo perversmą, V. Gedvilas aiškino, jog turi ambicingesnių planų – tapti Europos Parlamento nariu. Tai patvirtino ir pats V. Gedvilas. Kurgi ne! Juk, kaip aiškina patys Lietuvos europarlamentarai, tokių pinigų už savo tarnystę EP Lietuvoje niekas negauna – per metus uždirba net milijoną, ko „neuždirba“ didžiausių ir galingiausių valdiškų ar privačių bendrovių vadovai . Į Europos Parlamentą politikai šiais laikais veržiasi dar labiau nei į Seimo Pirmininko, premjero ar net prezidento postą – juk per metus tas milijonas „uždirbamas“ vien tik nuvažiuojant du kartus per savaitę į Briuselį ir kartą per mėnesį keturioms į dienoms į Strasbūrą.