Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius teikia „Lietuvos karžygio“ apdovanojimą Gražinai Palionienei

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas apdovanoja kpt. Liną Rakicką

Brigados „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Raimundas Vaikšnoras teikia apdovanojimą Algirdo bataliono kariui srž. Mindaugui Sabuliui

Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis teikia apdovanojimą Mackevičių šeimai

Karinių oro pajėgų vadas gen. mjr. Edvardas Mažeikis teikia apdovanojimą Sraigtasparnių eskadrilės kariams

Lapkričio 21-ąją Kariuomenės dienos proga Vilniuje tradiciškai buvo rengiama Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija. Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį.

Kaip ir ankstesniais metais teikimus apdovanojimams vertino kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija, vadovaujama Lietuvos kariuomenės vado. Šiemet komisija „Lietuvos karžygio“ apdovanojimams atrinko penkias kilnias istorijas ir jų herojus.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pocius, įteikiant šią statulėlę dėkojama tam, kuris savo gyvenimu ar ypatingu poelgiu demonstruoja išskirtinę karžygio dvasią. Apdovanojimas nėra skirtas gerai atliktoms užduotims ar profesionaliai vykdomoms pareigoms įvertinti, bet pagerbti žmones, išsiskiriančius savo dvasinėmis ir moralinėmis nuostatomis ir savybėmis.

„Karžygio statulėlei nominuoti ne tik kariai, bet ir civiliai. Lietuvos kariuomenė – visuomenės dalis. Šiandien, kaip ir kasmet, pagerbiame žmones, kurie mus palaiko, auklėja būsimuosius karius, padeda jiems pasirinkti kario kelią ir visada būna šalia“, – sakė kariuomenės vadas.

Daugiausiai komisijos balsų ir „Lietuvos karžygio“ vardą šiemet pelnė buvusi medikė, aktyvi birutietė, ligonių ir vargstančių globėja ponia Gražina Palionienė. Pagrindinį apdovanojimą – skulptoriaus Romo Kvinto sukurtą Lietuvos karžygio statulėlę – už ilgametę pagalbą vargstantiems ir ligonių globą Gražinai Palionienei įteikė kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius.

Gražina Palionienė ypač daug laiko skiria neįgalių, savo artimųjų netekusių ir negalinčių pakilti iš patalo žmonių slaugai, lankymui, teikia jiems įvairią pagalbą, atneša vaistų, maisto, spaudos. Nors pati jau sulaukusi garbingo 82 metų amžiaus, gerus darbus ji daro kasdien savo iniciatyva, nesitikėdama jokio atlygio. Anksti ryte ponia Gražina jau keliauja į kurią nors slaugos ligoninę. Ten ji lanko savo koleges medikes, nepriklausomos Lietuvos karininkus, dailininkus, architektus. G. Palionienė yra aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugijos narė. Jaunosios kartos birutietės, susipažinusios su ponia Gražina, žavisi nepailstama jos energija, pasiaukojimu ir neįtikėtinu kuklumu. Ji – sektinas pavyzdys, kaip reikia prasmingai gyventi. Jos dėka jau daug metų prižiūrimi apleisti partizanų, Lietuvos karininkų ir jų žmonų birutiečių, kitų įžymių Lietuvos žmonių kapai.

Iškilmingame renginyje „Lietuvos karžygio“ apdovanojimus dar pelnė keturios kilnios istorijos ir jų herojai, kuriems buvo įteiktos atminimo dovanos – grafinės XIV amžiaus Lietuvos kario miniatiūros ir I tūkst. pabaigos Kuršių segės replikos.

Už išskirtinę dvasios stiprybę po sūnaus sužeidimo apdovanojimas skirtas tarptautinėje operacijoje sužeisto kario savanorio Lino tėvams Drąsučiui ir Liudmilai Mackevičiams. 2013 m. balandžio 8 d. jokios nelaimės nuojautos nebuvo, bet netikėta žinia trenkė kaip perkūnas – Afganistane sunkiai sužeistas jų vienturtis sūnus. Tėvai jų šeimą ištikusią nelaimę pasitiko stebėtinai tvirti ir kartu su Lietuvos kariuomene dalijosi rūpesčių naštą. O jų būta išties daug – sudėtingas sūnaus gydymas Raudonojo Kryžiaus universitetinėje ligoninėje Vilniuje, kelios operacijos, vėliau reabilitacija ir sveikimas, stiprėjimas labai lėtai, žingsnis po žingsnio. „Bijojau tik vieno, – pasakoja Lino mama, – kad sūnų parskraidinus į Lietuvą mums bus pasakyta, jog dabar tai – vien mūsų rūpestis... Taip neatsitiko. Ir mūsų šeimos nuomonė apie kariuomenę ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas nepasikeitė“.

Už nesavanaudiškumą ir pagalbą nelaimėje apdovanoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 109-osios kuopos atstovai, tapę pavyzdžiu visiems savanoriams ir visuomenei. Sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi... Vienas įvykis kuopos karius savanorius subūrė tarsi į vieną kumštį. 2012 m. gruodžio 19 d. 109-osios kuopos kario savanorio eilinio Valiaus Puotelio namuose įvyko nelaimė. Kilus gaisrui, sudegė namai ir visas užgyventas turtas. Gaisro liepsnose žuvo kario savanorio brolis. Išplatinus spaudos pranešimą apie nelaimę buvo pradėtos rinkti lėšos iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. 109-osios kuopos vado kapitono Kęstučio Valentos iniciatyva už surinktus pinigus buvo nupirkta statybinių medžiagų, kad po gaisro likusioje lauko virtuvėje būtų galima įrengti gyvenamąsias patalpas. Kariai savanoriai vieningai kibo į statybos darbus. Karių savanorių ryžtas, nesavanaudiškumas, pagalba nelaimėje parodo, kiek daug gali vieningi, kilnios idėjos suburti žmonės. Kuopos bičiulių dėka karys savanoris eilinis Valius Puotelis kartu su šeima vėl turi namus.

Už drąsą ir pasiaukojimą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karys seržantas Mindaugas Sabulis. Grįždamas į namus vieną tamsų 2013 metų sausio vakarą Algirdo bataliono karys srž. M. Sabulis pastebėjo, kad išdaužtas jo kaimyninio buto langas ir sugadintos žaliuzės. Sužinojęs, kad langą išdaužė butą besinuomojančios šeimos kartu su ja jau nebegyvenantis sugyventinis, karys nedvejodamas sutaisė išdaužtą langą ir patarė kreiptis į jį, jeigu įvykis pasikartotų. Jis suprato, kad smurtaujančio apsvaigusio vyro terorizuojama šeima su mažamečiais vaikais negalėjo apsiginti. Dar tą patį vakarą pasikartojus agresyviems neblaivaus buvusio sugyventinio veiksmams, karys ėmėsi savigynos, sulaikė neblaivų smurtautoją bei kitą drauge buvusį asmenį ir iškvietė policiją.

Apie kario veiksmus rašte padalinio vadui dėsto Lietuvos policijos departamento Kėdainių skyrius, rašte nurodomos įvykio aplinkybės ir pabrėžiama kario veiksmų, nulėmusių neprognozuojamo nusikaltėlio sulaikymą, svarba. Karys darė viską, kad padėtų kitiems. Jo nesavanaudiškas ir drąsus elgesys ištiesiant pagalbos ranką šeimai su mažamečiais vaikais vertas didelės pagarbos. Policijos rašte pabrėžiama, kad „Mindaugo Sabulio drąsa ir humaniškumas gali būti pavyzdys kitiems“, kad „jis įrodė, jog ir patys visuomenės nariai geba ir gali kovoti už miesto saugumą“.

Už moksleivių atsakomybės ir pareigos ugdymą apdovanojimas įteiktas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Sraigtasparnių eskadrilės lakūnams ir gelbėtojams. Jurbarko rajono Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos moksleivių ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro darbuotojų draugystė su Aviacijos bazės Sraigtasparnių eskadrilės lakūnais ir gelbėtojais mezgėsi pamažu. Dabar eskadrilės personalas dažnai svečiuojasi mokykloje ir talkina organizuojant netradicinį moksleivių ugdymą.

Bendradarbiaujant mokyklai, kultūros centrui ir eskadrilei 2012 metų vasarą surengta išskirtinė kultūrinė-karinė-edukacinė stovykla moksleiviams „Sakale, lėk“. Stovykla truko 4 dienas, joje dalyvavo 46  moksleiviai. Kapitonas Eligijus Rukšnaitis įdėjo daug pastangų, kad bendradarbiavimas užsimegztų ir tvirtėtų. Jis buvo ir stovyklos mokiniams iniciatorius. Šių metų vasarą vyko antroji stovykla, kurioje dalyvavo jau 80 moksleivių. Stovyklos vadovai ir instruktoriai buvo eskadrilės lakūnai ir gelbėtojai. Bazės kariai nepabūgo nei atsakomybės, nei sunkumų, rado bendrą kalbą su mokiniais ir labai greitai pelnė jų pagarbą.

Mokyklos direktoriaus Artūro Matukaičio teikime rašoma: „Bendravimas ir bendradarbiavimas su šiais vyrais mūsų mokyklos mokiniams suteikia daugybę vertingos patirties, moko juos atsakomybės, ugdo pareigingumą, pagarbą kitam žmogui“.

Renginio metu kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius įteikė dvi padėkas asmenims, kurie nepateko tarp konkurso laureatų, bet jų istorijos gali tapti pavyzdžiu kiekvienam žmogui. Už žmogiškųjų vertybių puoselėjimą, gerumą ir pasiaukojimą padėka kariuomenės vadas apdovanojo seržantę Jūratę Masiulienę bei Zitą ir Alvydą Bidvas, kurių keturi sūnūs tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Be „Lietuvos karžygio“ apdovanojimų, renginio metu buvo teikiamas specialusis krašto apsaugos sistemos lygmens apdovanojimas – Generolo Jono Žemaičio medalis, skirtas jaunesniesiems karininkams, pasižymėjusiems nepriekaištinga, uolia ir sąžininga tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Šiuo apdovanojimu šiemet buvo įvertintas kapitonas Linas Rakickas, kuriam medalį įteikė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Lietuvos kariuomenės vado vadovaujamą konkurso „Lietuvos karžygys“ vertinimo komisiją šiemet sudarė nariai: šiuolaikinės penkiakovės olimpinė ir pasaulio čempionė Laura Asadauskaitė, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra, istorikas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės puskarininkis seržantas majoras Arūnas Birbalas, dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius, Vilniaus arkivyskupas, Lietuvos kariuomenės ordinaras Gintaras Grušas, Lietuvos karžygio statulėlės autorius skulptorius Romas Kvintas ir Lietuvos kariuomenės karinės periodikos redakcijos vyr. redaktorius Darius Varanavičius.

Lietuvos kariuomenės „Lietuvos karžygio“ apdovanojimo ceremonija rengiama šeštą kartą.

Krašto apsaugos ministerijos informacija
Alfredo Pliadžio nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“