|
Aktualus pasibaigusių Tikėjimo metų vertinimas
Mindaugas BUIKA
|
Tikėjimo metų uždarymo metu
popiežius Pranciškus pagerbė
apaštalo šv. Petro relikvijas
|
Rezultatų aptarimas ir mokymo paskatos Su didelėmis ir prasmingomis liturginėmis iškilmėmis Kristaus, Visatos valdovo, šventėje Romoje ir pasaulio vyskupijose užbaigus Tikėjimo metus, yra svarbus jų metu nuveiktų misijų ir pastoracijos darbų aptarimas. Kriterijai šiam analitiniam vertinimui yra labai aiškūs: popiežiaus emerito Benedikto XVI, paskelbusio Tikėjimo metus, 2011 metų apaštalinis laiškas Porta Fidei, Tikėjimo mokslo kongregacijos 2012 metų direktyvos dėl tų metų šventimo bei popiežiaus Pranciškaus mokymo paraginimai. Šios užduotys skirtos įgyvendinti ne tik Visuotinės Bažnyčios lygmeniu, bet ir nacionalinėms arkivyskupijoms ir vyskupijoms bei parapijoms ir tikinčiųjų asociacijoms, bažnytiniams sąjūdžiams. Tokia analizė yra reikšminga, kadangi Tikėjimo metai turėjo konkrečią paskirtį sugrąžinti į aktyvų religinį gyvenimą nuo tikėjimo ir Bažnyčios nutolusius krikštytus asmenis (naujoji evangelizacija) ir pasiekti, kad tikrieji katalikai dar įtikinamiau ir džiugiau liudytų prisikėlusį Viešpatį šiandienos sekuliarizuotai visuomenei, ir pavyzdžiu patraukti Dievo nuoširdžiai ieškančius žmones, kurie iki šiol buvo netikintys. Apie tai rašė ir Lietuvos vyskupai savo ganytojiškame laiške pradedant Tikėjimo metus skelbdami atitinkamus pastoracinius siūlymus mūsų šalies tikinčiųjų bendruomenei.
|
|
Budėkime Viešpatyje
Kun. Vytenis Vaškelis
Rašymo temą siūlo gyvenimas. Antai neseniai mus sukrėtė į tragišką avariją patekusio Biržų klebono kun. Daliaus Tubio mirtis, kurios artumas skatina mus tarti: Dieve, išliek gailestingumo vandenis jam amžinybėje, o jo mamai suteik savosios stiprybės išgyventi skausmingiausią netektį... Advento sekmadienio Evangelijos kvietimas stengtis puoselėti sąmoningą bei ramų budrumą tiesiogiai nėra taikomas velioniui kun. Daliui, nes akivaizdu, kad prieš jo visureigiui lemtingai susiduriant su krovininiu automobiliu, matyt, dėl širdies veiklos sutrikimų, buvo netekęs sąmonės. Kai kurie internetiniai dienraščiai, nebeišsitenkantys nuosaikaus liberalumo bei sekuliarizmo rėmuose, dvasininko žūtį pasigavo kaip nevienadienę sensaciją, ir, kaip paprastai būna, nepraleido progos įgelti net tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis Anapilin išėjusiam ir dideliu veiklumu Kristaus vynuogyne pasižymėjusiam Bažnyčios atstovui. Žiniasklaida, eskaluodama šį įvykį, užuot nors keliais žodžiais užsiminusi apie žmogiškąjį asmens būties trapumą ir vienas kito atžvilgiu budraus jautrumo svarbą, ėmė akcentuoti šalutinį dalyką a. a. kun. Daliaus automobilį, kuris buvo nepataisomai sugadintas.
|
|
|