2013 m. lapkričio 29 d.    
Nr. 43
(2067)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Paminėtos 95-osios kariuomenės įkūrimo metinės

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
apdovanojo Latvijos kariuomenės vadą
generolą leitenantą Raimondą Graubę

Sostinės Katedros aikštėje vyko Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas ir iškilminga Lietuvos karių rikiuotė, skirta 95-osioms kariuomenės įkūrimo metinėms. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad gynybos srityje Lietuva išlieka budri. Prezidentė pasveikino karius su Lietuvos kariuomenės diena ir padėkojo už ištikimą tarnybą. Ji akcentavo, kad Lietuva gali didžiuotis garbingai užbaigusi vadovavimą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei bei įrodžiusi, kad sudėtingose tarptautinėse misijose gali stoti į vieną gretą su didelėmis valstybėmis. D. Grybauskaitė sakė: „Šiandien džiaugiamės, kad Lietuvą saugo ir stipriausias karinis aljansas pasaulyje (...). Tačiau išliekame budrūs, suprasdami, kad NATO gali apginti tik tuos, kurie patys nori gintis, ir saugo tuos, kuriems rūpi tarptautinis saugumas“. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius džiaugėsi, kad visuomenės suvokimas apie valstybės gynybą gerėja: „Istorijos pamokas esame išmokę ir visa Lietuvos visuomenė pradeda suprasti, kad norint apsiginti reikalingas visos šalies atsakingas požiūris, parengto ir aprūpinto mobilizacinio rezervo efektyvus panaudojimas, politinė valia, sėkmingas bendradarbiavimas su sąjungininkais“.


Vilniuje paminėtas Ukrainos Holodomoro 80-metis

Vilma Juozevičiūtė

Parodos atidarymo akimirka. Ukrainos
ambasadorius Valerijus Žovtenka (kairėje)
ir renginio vedėjas Vasilis Kapkanas

1932–1933 metais ukrainiečių tauta tapo nepaprastai žiauraus nusikaltimo – sovietų režimo dirbtinai sukelto bado – auka. Pasaulyje šis badas žinomas Holodomoro, ukrainiečių duotu vardu. Per 17 mėnesių (badas Ukrainoje prasidėjo 1932 metų balandį ir truko iki 1933 metų lapkričio), įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. žmonių. Tikslūs skaičiai iki šiol nežinomi, nes informacija buvo slepiama, gyventojų surašymo duomenys klastojami.


Įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai

Lietuvos kariuomenės vadas
gen. ltn. Arvydas Pocius teikia
„Lietuvos karžygio“ apdovanojimą
Gražinai Palionienei

Lapkričio 21-ąją Kariuomenės dienos proga Vilniuje tradiciškai buvo rengiama Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija. Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį.


Pamatinių vertybių ir nuogo pasturgalio kaina

Sodinamas į policijos mašiną,
vaikinas rankomis dengėsi veidą

Jau esame rašę, kad liepos 27-ąją, šeštadienį per pietus, kai Gedimino prospekte vyko vaivorykštinis renginys, turėjęs pamokyti lietuvius pagarbos kitokiems, įsimintiną pamoką gavo ir monsinjoro Alfonso Svarinsko pakviesti maldininkai, susirinkę į bendrą maldą Arkikatedros šventoriuje.

Šįkart trumpą – maždaug pusės minutės – tolerancijos mokslo įvadą akivaizdžiai obskurantizme paskendusiems lietuviams išdėstė Michielas Henninkas – 20 metų studentas, kaip vėliau paaiškėjo, olandas. Pro šalį ėjęs jaunuolis nusprendė nepraleisti progos ir pademonstravo visą tolerancijos, pagarbos kito nuomonei bei religijos laisvei patrauklumą: vienu judesiu nusismaukęs kelnes atstatė maldininkams nuogą pasturgalį su visomis grožybėmis. Šį jo švietėjišką darbą fotografavo jo tėvas, stovėdamos kiek nuošaliau stebėjo motina ir nepilnametė sesuo. Tokios tolerancijos pilnatvės apakinti, maldininkai kurį laiką negalėjo atsitokėti, tačiau atgavę amą – pirma moterys, o vėliau ir vyrai – puolė prie jo sulaikyti. Kiti, nusprendę, jog kviesti policiją telefonu beprasmiška, nubėgo jos ieškoti į Gedimino prospektą. Kaip vėliau pasakojo įvykio liudytojai, prieglobsčio nuo lietuvių, vis dar skendinčių viduramžių tamsybėse, tolerantiškas jaunuolis, traukiamas apginti jį norinčio tėvo, pasuko ieškoti į... Arkikatedrą. Tėvui neužkliuvo sūnaitėlio maskatavimas kankolais mažametės sesutės panosėje ir viešas nuogo užpakalio demonstravimas. Sodinamas į policijos mašiną, vaikinas rankomis dengėsi veidą nuo žurnalistų. Toks painiojimasis glumino ne ką mažiau: negi nuo šiol rodyti veidą, kaip neatspindintį pamatinių „Europos“ vertybių, bus gėda, o nuogą pasturgalį – garbinga?


Ukraina minėjo 80-ąsias Holodomoro metines

Grupė akcijos „Uždek žvakę“
dalyvių Vilniuje

Ukraina lapkričio 23 dieną minėjo Holodomoro – vieno siaubingiausių komunizmo nusikaltimų – 80-ąsias metines. Per 1932–1933 metų badmetį Ukrainoje, įvairiais skaičiavimais, žuvo nuo 7 iki 10 milijonų žmonių. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius minėjimo renginį metu sakė, kad šalis iki šiol jaučia Holodomoro padarinius. Anot prezidento, humaniškumas, kuris yra sveikos ir brandžios visuomenės bruožas, turėtų būti Ukrainos gyvenimo pagrindas. V. Janukovyčius sakė esąs įsitikinęs, jog bus daroma viskas, kad tokios tragedijos Ukrainoje niekuomet nepasikartotų.


Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos 20-mečio minėjimas

Gitana Merkelienė

Grupė Jungtinių Tautų Lietuvos
asocijacijos 20-mečiui minėjimo
dalyvių Signatarų namų salėje

Spalio 24 dieną Vilniuje vyko iškilmingas renginys, skirtas Jungtinių Tautų Lietuvos asocijacijos 20-mečiui paminėti. Signatarų namų salę užpildė fotodarbų ekspozicija. Bendradarbiaujant su Lietuvos Nacionaline UNESCO komisija, parodą surengė Saulius Valius ir Justinas Dūdėnas. Fotografijose – Vilnius, Kernavė, Kuršių nerija, kryždirbystė, Baltijos kelias, folklorinių dainų ir šokių švenčių atspindžiai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija