Pranciškonų vienuolynas turi grįžti Pranciškonų ordinui
Praėjusios savaitrės pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje tema Dėl Vilniaus pranciškonų vienuolyno grąžinimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas paminėjo, kad Pranciškonų vienuolyno ansamblis, esantis pačioje Vilniaus širdyje, turi būti tos bendrijos, kuri jį įkūrė, rankose. Tie pastatai, kurie priklausė religinėms bendrijoms iki 1939 metų, turi būti grąžinti. Iš tiesų apgailėtina, kad būtent vieno iš svarbiausių, pačioje Vilniaus širdyje esančio paminklo grąžinimo istorija tęsiasi jau du dešimtmečius. Dėl nesąžiningų manipuliacijų vienuolyno grąžinimo pranciškonams procesas tiek užtęstas, teigė parlamentaras M. Adomėnas. Be to, parlamentarą jaudina viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad vienuolyną sudaro atseit tik keli lenkų tautybės asmenys, todėl vienuolyno grąžinti jiems nereikia. Nuoroda į tautybę kalbant apie nusavintos ir sovietų pavogtos nuosavybės klausimą yra nedovanotina. Sakyti, kad teisę į restituciją turi tik tam tikros tautybės asmenys tai atsidurti per žingsnį nuo nacių, kurie sakė, kad žydai negali turėti turto, kalbėjo M. Adomėnas. Jis pabrėžė, kad valstybė gina ne teisingumą, o kažkokius interesus, kurie prasilenkia su teisingumo reikalavimais, konstitucinėmis vertybėmis.
Lapkričio 14 dieną Pranciškonų vienuolynas buvo perduotas ne Pranciškonų ordinui, o Valstybės turto fondui, kuris užsiima valstybės valdomo turto privatizacija.
Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino atstovas Lietuvoje, Vilniaus gvardijonas br. Marekas Adamas Detlafas (Marek Adam Dettlaff) teigė, kad jau daugiau kaip 20 metų ordinas bando atgauti vienuolyną. Esu dėkingas institucijoms, supratusioms mūsų skriaudą ir atkūrusioms teisingumą. Iš neteisėtų savininkų vienuolynas buvo perimtas ir perduotas valstybei. Kad vienuolynas turi būti grąžintas ordinui, liudija 1992 metais Vyriausybės potvarkis ir kiti dokumentai, kurie buvo ruošiami perduodant vienuolyną, paminėjo br. M. A. Detlafas. Jo teigimu, ordinas bendradarbiauja su įvairiomis kultūros ir švietimo institucijomis, Vilniaus arkivyskupija. Vienuolyno patalpose ugdomi ir šviečiami vaikai, jaunimas, planuojama įkurti Pranciškonų ordino muziejų, kitas įstaigas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ordino interesus ginantis advokatas Vilius Bernatonis teigė, kad ši kova už savo turtą yra beprecedentė teisine prasme. Remiantis šiais metais priimtu Aukščiausiojo Teismo neskundžiamu sprendimu, turtas į privačias pateko neteisėtai, o pranciškonų vienuolynas turi būti perduotas valstybės žinion. Advokatas tvirtino, kad tokie sprendimai kelia nerimą ir nuvilia, nes prieštarauja pagrindiniams įstatymo principams. Pagal Religinių bendrijų ir teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą, išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinimas natūra. Įstatyme numatyta keletas išimčių, viena išimtis pastatai ar kiti statiniai negrąžinami, juos perstačius taip, kad bendrasis plotas padidėja daugiau kaip vienu trečdaliu, arba jeigu buvo pakeista daugiau kaip 50 proc. pagrindinės konstrukcijos, sakė teisininkas. Ne vieną kartą valstybės kompetentingų institucijų buvo pateiktas atsakymas Ūkio ministerijai, kad jos neturi duomenų, jog turtas tokiu būdu pasikeitė. Tačiau valstybės institucijos kalba, kad reikia atlikti papildomą ekspertizę, kad tuo kažkaip būtų įsitikinta. Šitas veiksmas, mano vertinimu, prasilenkia su teisės aktų reikalavimu, teigė V.Bernatonis. Anot jo, užuot grąžinus turtą, kaip nurodo įstatymas, ieškoma pagrindo turto negrąžinti.
Pranciškonų vienuolynas 2001 metais Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu. Jis yra saugomas valstybės viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai. Nuo XIV amžiaus pranciškonų ordinas egzistuoja Lietuvoje, prie šio vienuolyno veikė viena seniausių bažnyčių Vilniuje.
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės, gegužę Kultūros paveldo departamentas iš naujo nustatė objekto vertingąsias savybes vienuolynas yra 90 proc. autentiškas. Ji nuogąstavo, kad jeigu vienuolynas ilgiau pabus Turto fondo rankose, jis gali pradėti nykti, nes, anot G. Drėmaitės, Turto fondas nepasižymi gera kultūros vertybių objektų priežiūra. Beveik 20 pastarųjų metų vienuolyno patalpas valdė bendrovė Pranciškonų rūmai.
Pranciškonų vienuolynas Lietuvoje veikia nuo XIII amžiaus. XIV amžiuje jis įsikūrė Vilniuje, netoli tuometinio Trakų kelio. XVIII amžiuje beveik visi Vilniaus pranciškonai išmirė, o po 1863 metų sukilimo vienuolynas buvo uždarytas. Pranciškonai į Vilnių grįžo prieškariu, bet savo vienuolyną atgavo tik 1938 metais. Sovietų okupantai vienuolyną 1941 metais nacionalizavo, o bažnyčią 1949 metais uždarė. Bažnyčia jiems grąžinta 1998 metais, bet vienuolynas iki šiol neatiduotas. Vienuolyno pastatuose buvo pirmoji lietuviška mokykla, ten gyveno lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius.
XXI
© 2013 XXI amžius
|