Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Švietimas

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Kelionės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Aukų skrynia Kauno Arkikatedroje

Kęstutis Ignatavičius, Katedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis ir architektas Ričardas Stulpinas prie naujos aukų skrynios

Jau kuris laikas atėjusieji į Kauno Arkikatedrą Baziliką kairėje pusėje prie įėjimo pastebi įspūdingo dydžio aukų skrynią. Šį rankų darbo meno kūrinį, kur nuo šiol tikintieji gali mesti aukas Arkikatedrai, padovanojo Kauno senamiesčio verslininkus ir aktyvius kauniečius vienijanti Rotušės aikštės draugija. Vienas jos narių, Kauno ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius, teigė, kad idėja padovanoti šiemet 600 metų jubiliejų švenčiančiai Kauno Arkikatedrai Bazilikai aukų skrynią veikliems kauniečiams kilo balandį keliaujant po Baltarusiją. Rotušės aikštės draugijos nariai, apžiūrinėdami ten esančias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis ir katalikų bažnyčias išvydo ne vieną aukų dėžutę, kurios priminė seifus ar meno dirbinius. Tada kauniečiai nutarė, jog garbingą sukaktį mininčią Kauno Arkikatedrą Baziliką irgi galėtų papuošti išskirtinė aukų skrynia. Sukurti baroko stiliaus rankų darbo meno kūrinį, į kurį tikintieji mestų aukas, sutiko architektas Ričardas Stulpinas, nesinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis kuriantis unikalius projektus. Skrynios brėžinį jis parengė rankoje laikydamas paprastą pieštuką. Pagal brėžinį kūrinį per kelis mėnesius pagamino vilnietis kalvis Selestinas Zabilavičius. Skryniai pagaminti prireikė 70 kilogramų geležies. Jos dekoracijos sukurtos iš žalvario. Kad išpūsti meno kūrinio šonai nebarškėtų ir būtų sunku nugvelbti ilgapirščiams, į aukų skrynią įpilta 150 kilogramų smėlio. Šiuo metu ji sveria daugiau kaip 220 kilogramų. Skrynia nudažyta juodais dažais, po to apipurkšta cukrumi, vėliau dar kartą padengta sidabro spalvos dažų sluoksniu. Aukų skrynią puošia paauksuotas lotyniškas užrašas, kuris reiškia, kad ši aukų skrynia yra skirta 600 metų Kauno Katedros jubiliejui paminėti. Rotušės aikštės draugijos atstovų teigimu, bažnyčiai dovanojant meno kūrinį norima paskatinti labdaringas miestiečių intencijas ir taip prisidėti prie Kauno Arkikatedros Bazilikos puoselėjimo. Į Katedrą atgabenta skrynia pastatyta prie įėjimo į šventovę.

Išlaisvinti iš kalėjimo vienutės

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai kartais į žmogaus širdį įsismelkia nerimastinga abejonė ir sukelia įvairių minčių, jis pirmiausia jas ištiria, ir, atmetęs tas, kurios klaidingos, laikosi tiesos. Šv. Jonas Krikštytojas, dėl ištikimybės Kristui – kilniausiam tikėjimo siekiui ir gyvenimo idealui – atidūręs kalėjime, kurio tikslas – sugniuždyti asmenybės orumą, idant atsižadėtų savų įsitikinimų, galėjo pelnytai laukti patvirtinančio ženklo, kad Dievo Sūnuje slypi kiekvieno žmogaus išlaisvinimo bei jo aukščiausio egzistencijos įprasminimo inkaras.

Seimas pasitiko Kristijono Donelaičio metus

Už svarų indėlį minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias metines įteikti apdovanojimai. Iš kairės: Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio muziejaus direktorė Liudmila Pavlovna Silova, prof. Domas Kaunas, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio kraštiečių draugijos pirmininkė Olga Evgenjevna Dubovaja, pirmasis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Česlovas Juršėnas, Kazys Napoleonas Kitkauskas, Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Nuchimovičius Bartfeldas Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotrauka

Antradienį, gruodžio 10-ąją, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Seimo minėjimas, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Minėjimas Seimo posėdyje surengtas pasitinkant 2014-uosius – žymiausio lietuvių literatūros kūrėjo K. Donelaičio metus.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, tardamas įžanginį žodį, paminėjo, kad lietuvių literatūra be Donelaičio „Metų“ būtų lyg medis be dalies šaknų, teikiančių kamienui ir šakoms gyvybiškai svarbius syvus. „Šios poemos prasmę ir reikšmę iš naujo permąsto ir įvertina kiekviena karta jau beveik 200 metų nuo tada, kai Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza 1818 metais jį atvertė skaitytojams. Įvertindama „Metų“ svarbą UNESCO 1977 metais šį kūrinį įrašė į pasaulinės literatūros šedevrų sąrašą“, – sakė V. Gedvilas.

Katalikiškos gimnazijos šventė

Jono Pauliaus II katalikiškos gimnazijos bendruomenę laimina arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Kauno Jono Pauliaus II katalikiška gimnazija įsikūrusi Šilainiuose – naujame pilko monolito, betoninių luitų mikrorajone. Besistiebiančios eglės, į dangų šakas keliantis ąžuolas, vorele sustojusios rūtos prie 2001 metais pašventinto kryžiaus „Laiminantis Kristus“, akmenų aukuras, šalia plevėsuojanti valstybės vėliava pasitinka kiekvieną, vos įžengusį pro ažūrinius gimnazijos vartus. Šiandien ši mokslo įstaiga – didžiausia katalikiška gimnazija Lietuvoje. Joje mokosi 1386 mokiniai nuo pirmos iki dvyliktos klasės. „Vatikano II Susitikimas katalikišką mokyklą pavadino evangeline laisvės ir meilės dvasia įkvėpta bendruomene. Šitokia bendruomenė gali gyvuoti tik pasišventusių mokytojų dėka“, – yra sakęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

„Comenius“ projekto dalyvių susitikimas Švedijoje

Kazimiero Paltaroko gimnazijos delegacija Švedijoje, Stromstade

Lapkričio 11–15 dienomis Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos delegacija – mokytojai Dalia Dambrauskienė, Aleksandras Kuzmickas ir Meilutė Balbieriūtė, IVgc klasės mokinės Gintarė Jočytė, Jomantė Čičirkaitė, Judita Petrulytė, IIIgb klasės mokinė Brigita Marciuškaitė – dalyvavo tarptautinio „Comenius“ projekto „Aplinkos išsaugojimas Lietuvoje ir Europoje“ dalyvių susitikime Švedijoje, Stromstado miestelio gimnazijoje. Šis susitikimas – jau ketvirtas renginys, kuriame dalyvauja projekto partneriai iš Italijos, Vokietijos, Turkijos, Švedijos, Prancūzijos, Vengrijos, Portugalijos ir Lietuvos, informuoja vienas kitą aplinkosaugos klausimais: ekologinė situacija mokykloje, šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas, transporto naudojimas vykstant į mokyklą. Stromstado miestelio gimnazija šurmuliavo nuo gausybės svečių iš įvairių Europos miestų, nes čia vyko darbų pristatymai, diskusijos, sportiniai renginiai, paskaitos apie energijos išteklius, gamybą ir išsaugojimą įvairiose Europos šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Turkijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Vengrijoje). Stromstado gimnazijoje mokiniai ir mokytojai dirbo mažomis grupėmis, kad galėtų diskutuoti apie tai, ką pamatė. Pranešėjai turėjo rodyti savo paruoštas skaidres ir filmus po 2 kartus (tokiu būdu patys geriau galėjo pristatyti ir patobulėti). Labiausiai projekto partneriai žavėjosi filmais, kurių aktoriai jie buvo patys ir filmų turinys buvo artimas, nes kiekviena šalis turėjo temą: turkai parodė linksmą satyrinį filmą apie užkrečiantį mobilių telefonų naudojimą ir sulaukė daug plojimų, vokiečiai surinko statistiką apie kompiuterių naudojimą ir pateikė patarimų, koks kompiuteris yra ekonomiškas naudoti, italai nuotaikingai ir artistiškai pristatė šildymo pietuose problemas, mūsų gimnazijos moksleivės Judita Petrulytė (IVgc) ir Brigita Marciuškaitė (IIIgb) sukūrė filmą apie energijos taupymą gaminant valgį.

Marijonų gimnazijos atstovai Vokietijoje

Marijampoliečiai Kelne

Toliau vykstant Comenius projektui „European passport to Employability“, Marijampolės marijonų gimnazijos moksleivių ir mokytojų grupė aplankė Vokietijoje esantį Kelno miestą. Šis antrasis projekto susitikimas vyko lapkričio 27 – gruodžio 1 dienomis. Jame dalyvavo Airijos, Belgijos, Ispanijos moksleiviai ir mokytojai.

Vėlyvą lapkričio 27-osios vakarą gimnazistų grupė iš Marijampolės, lydima mokytojų D. Miliauskienės, I. Čeplikienės ir E. Avižienienės, atvyko į ketvirtąjį pagal dydį Vokietijos miestą Kelną. Ten šiltai ir džiaugsmingai buvo sutikta vokiečių grupės. Vėliau visi gimnazistai susipažino su savo būsimais draugais vokiečiais, kurių namuose gyveno viešnagės metu. Marijampolės gimnazijos moksleiviai turėjo galimybę susipažinti su vokiečių gyvenimo būdu ir papročiais, tiesa, bendrauti sekėsi sunkokai, nes daugelis vokiečių nekalba angliškai, o ne visi mūsiškiai moka vokiškai. Ši aplinkybė davė papildomos motyvacijos mokytis įvairių užsienio kalbų.

Mirė buvęs PAR prezidentas Nelsonas Mandela

Nelsonas Mandela Selenasage.com nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį mirė Nelsonas Mandela, pelnęs didžiulę pagarbą už kovą su apartheido režimu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir laikomas vienu iš iškiliausių XX amžiaus politikos veikėjų. Pirmasis juodaodis PAR prezidentas N. Mandela mirė eidamas 96-uosius metus, ilgą laiką sirgęs plaučių liga. Valstybės gedulas truks 10 dienų. N. Mandela 27 metus praleido kalėjime dėl savo kovos su baltųjų viršenybės šalininkų režimu. 1994 metais buvo išrinktas šalies prezidentu per pirmąjį balsavimą, kuriame galėjo dalyvauti visų rasių PAR piliečiai. Vėliau jis pademonstravo kilniaširdiškumą, susitaikydamas su buvusiais juodaodžių engėjais.

Žadinkime ir tautą, ir politikus

Edvardas ŠIUGŽDA

Tie, kas dalyvauja įvairiuose susitikimuose, garbingų tautai ir valstybei nusipelniusių žmonių paminėjimuose, Seime vykstančiose konferencijose, pastebi, kad į tuos renginius ateina patriotiškai nusiteikę pagyvenę žmonės, netgi senukai, bet niekada ten nepamato arba retai pamato politikus – ministrus, viceministrus, Seimo narius, signatarus, nebent koks nors politikas pats Seime organizuoja tą konferenciją, tą renginį. Pakviesti vienas ar du politikai būti pranešėjais pasakę kalbą tuoj pat išspūdina pro užpakalines duris, lyg ką blogo būtų padarę. Dar atidžiau stebėdami, pamatytume, kad politikai labiau mėgsta dalyvauti renginiuose, kuriuose galima skaniai pavalgyti ir vyno taurelę išlenkti, pasiklausyti pagiriamųjų žodžių apie save. Tokiems politikams malonu murkdytis tuščiuose skandaluose svarstant ar besiaiškinant „tarpusavio atsakomybę“. Prieš karą tik keli skandalai (skaičiuojant užtektų vienos rankos pirštų) buvo iškilę, o dabar po kelis skandalus kas mėnesį kyla. Niekur tokių politikų neišgirsi pasisakant prieš neteisybę, prieš ydingą ar net kenksmingą teisinį sprendimą, prieš kasdien didėjančią socialinę atskirtį, prieš naujuosius milijonierius, susigriebusius ir pinigų maišus, ir tūkstančius hektarų žemės. Tokiais atvejais politikai dažnai sako: mes neturime teisės komentuoti teismo sprendimų, nes tai bus spaudimas teisinėms institucijoms, o tai draudžia įstatymai. Bet ar ne jūs, politikai, tokius įstatymus sukūrėte? Ar ne jūs išleidote pagrindinį beprasmį įstatymą, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“? Pasirodo, dažnas politikas savo sukurtų įstatymų beveik nežino ar net neišmano.