|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mirė buvęs PAR prezidentas Nelsonas Mandela
Praėjusios savaitės ketvirtadienį mirė Nelsonas Mandela, pelnęs didžiulę pagarbą už kovą su apartheido režimu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir laikomas vienu iš iškiliausių XX amžiaus politikos veikėjų. Pirmasis juodaodis PAR prezidentas N. Mandela mirė eidamas 96-uosius metus, ilgą laiką sirgęs plaučių liga. Valstybės gedulas truks 10 dienų. N. Mandela 27 metus praleido kalėjime dėl savo kovos su baltųjų viršenybės šalininkų režimu. 1994 metais buvo išrinktas šalies prezidentu per pirmąjį balsavimą, kuriame galėjo dalyvauti visų rasių PAR piliečiai. Vėliau jis pademonstravo kilniaširdiškumą, susitaikydamas su buvusiais juodaodžių engėjais. Liūdną žinią šaliai ir pasauliui paskelbė dabartinis prezidentas Jakobas Zuma per tiesioginę televizijos transliaciją vėlų vakarą. J. Zuma pats irgi kalėjo kartu su N. Mandela dėl savo kovos prieš baltųjų valdymą. Prie velionio namų visą laiką budėjo žmonės, mojuodami vėliavomis ir dainuodami kovos su apartheidu laikų dainas. N. Mandelos palaikai iš pradžių buvo pašarvoti Sąjungos pastatuose oficialioje PAR vyriausybės būstinėje, o po antradienį vykusių pamaldų sostinėje Pretorijoje. Pašarvojimas yra dalis dešimties dienų atminimo ceremonijų programos, organizuotos pagerbiant kovos su apartheidu simboliu tapusį N. Mandelą. Gruodžio 9-ąją abejų parlamento rūmų nariai buvo atšaukti iš atostogų ir dalyvavo specialiame bendrame posėdyje, kuriame buvo pagerbtas N. Mandelos palikimas. Gruodžio 10 dieną buvo surengtos gedulingos pamaldos daugiau nei 90 tūkst. vietų stadione Johanesburgo priemiestyje Sovetem. Šiame stadione vyko 2010 metų pasaulio futbolo čempionato finalinės rungtynės, per kurias įvyko paskutinis didelis viešas N. Mandelos pasirodymas. N. Mandela bus palaidotas poryt, gruodžio 15 dieną, Kunu miestelyje Rytų Kyšulio provincijoje, kur užaugo būsimasis Nobelio taikos premijos laureatas. Buvusio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento N. Mandelos laidotuvių kortežas važiuos sostinės Pretorijos gatvėmis tris dienas iš eilės. Procesijos vyko trečiadienį, ketvirtadienį ir vyks šiendien, penktadienį. N. Mandelos gyvenimas N. Mandela tik 1990 metų vasario 11-ąją išėjo į laisvę, nepalūžęs po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui. PAR, skirtingai nuo kitų Afrikos šalių, buvo visą laiką nepriklausoma, nes ją valdė baltieji išeiviai iš Olandijos ir Vokietijos. Po ketverių metų, 1994 metais, buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir nukreipė savo šalį nacionalinio susitaikymo keliu, kad būtų atkurtas juodaodžių daugumos orumas, kartu užtikrino baltaodžius, jog jiems nereikia bijoti naujų pokyčių. 1993 metais Nobelio komitetas pagerbė būsimą prezidentą N. Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą Frederiką de Klerką, skirdamas jiems savo taikos premiją. Kitas tuometis Nobelio taikos laureatas PAR anglikonų arkivyskupas Desmondas Tutu yra sakęs, kad būtent kalėjime praleisti metai pavertė N. Mandelą šalies gydytoju. 1918 metų liepos 18-ąją gimęs Mvezo kaime Transkėjoje, viename iš neturtingiausių PAR regionų, būsimasis lyderis Rolihlahla Dalibhunga Mandela yra Tembu karaliaus proanūkis. Anglišką Nelsono vardą jam suteikė jo mokyklos mokytojas. Studijavo Fort Hero universiteto koledže šalies pietryčiuose, 1952 metais įkūrė Johanesburge pirmąją juodaodžių advokatų kontorą kartu su kitu aktyvistu Oliveriu Tambo (Oliveriu Tambu), 1961 metais tapo Afrikos nacionalinio kongreso ginkluoto pogrindinio sparno Umkhonto we Sizwe (Tautos ietis) vyriausiuoju vadu, o kitais metais išvyko mokytis karybos Alžyre ir Etiopijoje. Po ilgiau nei metus trukusios pogrindinės veiklos N. Mandela buvo suimtas ir 1964-aisiais nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teismas vyko Johanesburgo priemiestyje Rivonijoje, kur jo paskelbta kalba vėliau tapo kovos su apartheidu judėjimo manifestu. N. Mandela 18 metų buvo kalinamas Robeno saloje; 1982 metais jis buvo perkeltas į Polsmoro kalėjimą Keiptaune, vėliau į Viktor Fersterio kalėjimą. Tarptautinei bendruomenei griežtinant sankcijas prieš PAR, radikalusis prezidentas Piteris Vilemas Bota (Pieter Willem Botha) buvo pakeistas 1989 metais nuolaidesniu F.de Klerku, kuris kitais metais nurodė paleisti N. Mandelą. Po ketverių metų N. Mandela dar kartą tapo savo šalies vilties simboliu, atvykęs balsuoti 1994 metų balandį vykusiuose rinkimuose ir pirmąkart gyvenime atidavęs savo balsą Kwazulu Natalio provincijoje, kurioje per anksčiau vykusius neramumus žuvo šimtai žmonių. N. Mandela prezidento poste dirbo tik vieną penkerių metų kadenciją, tačiau iš jo pasitraukęs 1999 metais pradėjo energingai, nepaisydamas silpnėjančios sveikatos, tarpininkauti sprendžiant konfliktus, ypač per karą Burundyje. (Beje, su N. Mandela ir kitais penkių kaimyninių Burundžio šalių prezidentais, atvykusiais tuo laiku spręsti tarpusavio konflikto, turėjo garbės susitikti ir XXI amžiaus darbuotoja Livija Šiugždienė, kuriai teko laimė su draugų lėktuvu aplankyti kelias Afrikos šalis. Ji prisimena N. Mandelą kaip labai emocingą, linksmą, atvirą, malonų politiką, išraiškingai siekusį sutaikyti konfliktuojančias šalis). 1998 metais minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį N. Mandela, išsiskyręs su savo ankstesne žmona Vini Madikizela-Mandela, susituokė su velionio Mozambiko prezidento Samoros Mašelo (Samor Machel) našle Grasa Mašel (Graca Machel). 2004 metų gegužę N. Mandela, sirgęs, bet pagydytas nuo sunkios prostatos vėžio ligos, paskelbė rečiau dalyvausiantis viešoje veikloje, kad galėtų pasidžiaugti daug ramesniu gyvenimu su savo šeima ir draugais. Po kelių mėnesių jis sukvietė žurnalistus į savo namus ir paskelbė, kad jo vienintelis išgyvenęs sūnus mirė nuo AIDS. Gedintis tėvas paragino atviriau kalbėti apie šią ligą. N. Mandela paliko tris dukras: Maki, Zindzi ir Zenani. 2009 metais Jungtinės Tautos paskelbė jo gimtadienį Nelsono Mandelos tarptautine diena, pirmąkart taip pagerbdamos asmenį. Vienas iš pastarojo meto N. Mandelos pasiekimų tarptautinėje arenoje buvo jo pagalba siekiant, kad 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas PAR ir pirmąkart Afrikos žemyne. Jis pradžiugino žiūrovus per finalo rungtynes, atvažiavęs golfo automobiliuku.
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |