Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Penktadienio pokalbiai

Besigilinantis į baltiškąją pasaulėvoką

Nacionalinės kultūros ir meno bei Bernardo Brazdžionio premijų laureatas Vladas Braziūnas Alio BALBIERIAUS nuotrauka

Poetas, vertėjas, aštuoniolikos poezijos knygų autorius Vladas Braziūnas pernai tapo Pasvalio krašto Garbės piliečiu, šiemet pagerbtas Bernardo Brazdžionio ir Nacionaline kultūros ir meno premijomis. Pastaroji, prestižiškiausia kultūros ir meno premija, kūrėjui skirta „už poetinius atradimus, gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką“. Su poetu V. Braziūnu kalbėjomės apie kūrybos ištakas ir vingius bei gyvenimo prasmę.

Kronika

Įteikta Bernardo Brazdžionio premija

Prieš trejus metus Kauno miesto tarybos sprendimu įsteigta Bernardo Brazdžionio (1907 02 02–2002 07 11) premija šįmet atiteko poetui Vladui Braziūnui už eilėraščių knygą „Fontes amoris“. 10 tūkst. litų dydžio premija kasmet teikiama rašytojams, literatūrologams už per pastaruosius dvejus metus parašytus aukšto meninio lygio kūrinius.

„Rašysiu tau iš riedulių ir druskos krašto iš vidurio dangaus, iš kovo ydų rašysiu kol lietuviški etruskų rašmens pradės trupėt iš dieviško pavydo...“ – V. Braziūno eilėmis į susirinkusiuosius kreipėsi B. Brazdžionio literatūrinės premijos skyrimo komisijos pirmininkas, rašytojas Gediminas Jankus. Komisija, sudaryta miesto savivaldybės tarybos, iš trijų Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos narių ir dviejų savivaldybės atstovų (poetas, kultūrologas, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas, poetas, eseistas, savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas, poetė, prozininkė Lina Navickaitė-Greičiuvienė, ilgametė nenuilstanti kultūros puoselėtoja Vida Jasaitytė ir aš, Gediminas Jankus, komisijos narių valia dar ir pirmininkaujantis), susipažinę su pateiktais premijai kūriniais (Laimono Inio apysaka „Kiekvienoje kišenėj pavasarių šimtas“, Viktorijos Daujotytės monografija „Boružė, ropojanti plentu“ ir Vlado Braziūno poezijos rinkiniu „Fontes amoris“), nusprendė Bernardo Brazdžionio literatūrinę premiją skirti Vladui Braziūnui ne tik už lietuvybės, pilietiškumo tradicijų tęsimą ir puoselėjimą, bet ir už „Fontes amoris“ išreikštą archajinę lietuvių kalbos ir baltiškosios pasaulėjautos ir pasaulėkūros sąsają su antikine tradicija, už amžinųjų vertybių ir būties temų aktualinimą mūsų kultūros ir patirties kontekste, – kalbėjo G. Jankus. – Galų gale poeto „meilės šaltiniai“ tokie gyvybingi, betrykštantys iš sielos gilumos, nepaliekantys abejingų, juk tai – meilės Tėvynei, kalbai, istorijai šaltiniai. Įvairios versmės, bet jas vienija Meilė tikrajam dvasios gyvenimui. Bernardo Brazdžionio premija skiriama jau trečią kartą, galima teigti, kad ji jau tampa reikšminga ne tik poeto pagerbimui, bet ir literatų iškiliems kūriniams. Pirmuoju šios literatūrinės premijos laureatu tapo poetas Petras Palilionis už knygą „Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį“, pernykščiai laurai teko poetei, prozininkei Aldonai Ruseckaitei už biografinį romaną „Šešėlis JMM“. O šiemet komisijos vardu nuoširdžiai sveikinu Vladą Braziūną, Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatą“, – kalbą užbaigė komisijos pirmininkas, rašytojas G. Jankus.

Kronika

Nuotraukos turi istoriją

Bronius VERTELKA

Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius G. Petkevičaitės- Bitės viešojoje bibliotekoje

Panevėžys. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje žymus fotomenininkas, Lietuvos valstybinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius pristatė savo naujausią knygą „Žemaitėje – mona meile“. Joje pilna atradimų, ji skirta Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui paminėti.

Prieš ketverius metus vienas gerai pažįstamas aktorius Algimantui pasiūlė pavažinėti po savo tėviškę ir pafotografuoti. Pradžioje taip ir darė: fotojuostoje įamžino bažnyčias, vaikus, nuostabius gamtos vaizdus. Po metų suprato, kad tai daryti reikia turint tikslą. Reikia fotografuoti tai, kas susiję su jau išėjusiais į Amžinybę, bet garsinusiais Žemaitiją ir Lietuvą: tai – Žemaitė, Simonas Stanevičius, broliai Orvydai, Vaclovas Intas, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana. Pravažiavo tūkstančius kilometrų, išleido nesuskaičiuojamą sumą pinigų. Daugelis darbų atlikta 2013 metais. Taip atsirado meno knyga rudais viršeliais. Vieną jų dovanojo Panevėžio dailės galerijai, kitą – G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

Kronika

Kauno šventovių piešiniai

Benjaminas ŽULYS

Kalba Aukštosios Panemunės klebonas, Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys, kairėje – parodos autorius Jonas Lukšė

Kaunas. Panemunės bibliotekoje buvo atidaryta dailininko ir architekto Jono Lukšės Kauno šventovių piešinių paroda. Tai – ne vienerių metų kruopštaus, atkaklaus darbo rezultatas – bažnyčių, koplyčių, cerkvių, sinagogų, mečečių, kitų maldos namų piešiniai. Tenka stebėtis itin kruopščiu, kone juvelyriniu tų darbų atlikimu, dailininko akies pastabumu. Apie tuos darbus, jų reikšmę Kauno kultūros paveldui, meno istorijojai parodos atidaryme kalbėjo Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios klebonas, Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos kultūros renginių organizavimo ir projektų vadovė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė, XXII knygų mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, Panemunės bibliotekos vedėja Daiva Nevardauskienė, kiti susitikimo dalyviai. Apie savo gyvenimą, kūrybinę veiklą mintimis pasidalijo ir pats parodos autorius J. Lukšė.

Kronika

Dialogas gyvenime ir tapyboje

Pagėgiai. Savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojama jungtinė pagėgiškių, asociacijos „Pagėgių krašto liaudies meno draugija“ narių Irenos Ramanauskienės ir Irenos Jurgaitienės tapybos darbų paroda „Irena. Dialogas“. Pagėgių krašto žmonėms šios dailininkės gerai pažįstamos ir iš meninių darbų „braižo“ jau atpažįstamos. Šiai parodai savo darbus eksponuoti ne vieną dieną primygtinai ragino tautodailininkas, darbų iš medžio kūrėjas Ignas Incius. Tad, kad ilgai laukta paroda pagaliau eksponuojama, bibliotekos darbuotojos dėkoja ir p. Ignui ir dviem Irenoms.

Atmintis

Kai karo metų painiavose apgaudinėjo ir draugai, ir priešai

Puikus pasiaukojimo, artimo meilės, pareigos atlikimo pavyzdys
Karo kapelioną kun. Vaclovą Paulauską
(1910 01 15–1938 06 03–1995 01 16) prisimenant

Antanas Juozas Bražiūnas 

Kun. Vaclovas Paulauskas aukoja Primicijų šv. Mišias

XX amžiuje Lietuvą ištikusios negandos paveikė žmonių likimus. Vieni tuos sunkius laikus išgyveno Lietuvoje, kiti atsidūrė toli nuo tėvynės.

Sunkūs išbandymai neaplenkė ir Lietuvos kunigų, buvusių su savo tauta, stiprinusių vargstančius ir kenčiančius sunkiomis valandomis. Vienas iš jų buvo kunigas Vaclovas Paulauskas, kuriam teko ypatinga dalia. Prisiminkime tuos sunkius laikus ir kunigo likimą.

Išnašos

Ne pats pasirinkęs kovotojo už laisvę dalią

Edvardas ŠIUGŽDA

Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas (sėdi centre) ir grupė jo bičiulių Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune

Paskutinį sausio ketvirtadienį Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune buvo pristatyta žinomo okupaciniam režimui pasipriešintojo, Laisvės premijos laureato Antano Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“. Leidyklai „Versmė“ atstovavusiam plk. Arūnui Dudavičiui paprašius Gintaras Šidlauskas pristatė A. Terlecko gyvenimo ir veiklos momentus.

Išnašos

Ne tik prisiminimai, bet ir pamoka

Šarūnas Šimkevičius

Vinco Abramavičiaus knygos „Gyvenimo užrašai“ viršelis

Kraštotyrininkas, 2012-ųjų Alytaus miesto kultūros premijos laureatas Gintaras Lučinskas parengė spaudai Vinco Abramavičiaus knygą „Gyvenimo užrašai“, skirtą Lietuvos kariuomenės 95-mečiui ir knygos autoriaus 95-osioms gimimo metinėms. Gintaras dažniausiai labai tiksliai parenka savo knygų išleidimo laiką, norėdamas skaitytojams priminti primirštus įvykius. Neabejoju, kad taip yra ir šį kartą. Žinoma, man norėtųsi diskutuoti, kiek metų iš tikrųjų turi Lietuvos kariuomenė. Ar tik 95 metus? O gal 950 metų? Nuo kada turėtume pradėti skaičiuoti: ar nuo tada, kai ši grėsminga kariuomenė pradėjo veržtis iš viduramžių miglų į istorinę viešumą, ar kalbėti tik apie vėlyvus laikus?

Išnašos

Tėvynės laisvė buvo svarbiau už gyvenimą JAV

Gotikinėje Vilniaus dailės akademijos salėje vyko 2012 metais Stanislovo Abromavičiaus išleistos knygos apie pokario pasipriešinimo kovų dalyvį Aleksandrą Zapkų „Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus bei iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs A. Zapkaus sūnus Kęstutis Zapkus, profesorius, vienas žymiausių lietuvių išeivijos dailininkų, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas ir prorektorius Arvydas Šaltenis bei kiti garbūs asmenys. Mažeikių kraštui atstovavo Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Irena Atkočaitienė ir bibliotekininkė Vita Girdenytė.